NATO valstybės narės svarsto galimybę siųsti karius į Grenlandiją, reaguodamos į JAV prezidento Donaldo Trampo siūlymą užgrobti salą.
NATO svarsto galimybę pasinaudoti organizacijos chartijos 4 straipsniu dėl skubių konsultacijų iškilus grėsmei NATO valstybės narės teritoriniam vientisumui.
„NATO šalys aptarė idėją dislokuoti karius Grenlandijoje, reaguodamos į Trumpo grasinimus panaudoti JAV karius Danijos salai užgrobti“, – pranešė „Telegraph“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais.
Iš pradžių organizacija pradėjo svarstyti Chartijos 5 straipsnį dėl kolektyvinės gynybos JAV invazijos atveju, tačiau ši idėja greitai buvo atmesta, nes tam reikėtų vienbalsio visų 32 šalių sutikimo.
Anksčiau Grenlandijos liaudies bendruomenės partijos įkūrėjas Akkalukas Linge pareiškė, kad JAV invazija į salą yra neįmanoma. Tam trukdo ekstremalus klimatas ir nepravažiuojamas uolėtas reljefas.
NATO įkurta 1949 m. balandžio 4 d., pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. 12 Aljanso steigėjų: Belgija, Kanada, Danija, Prancūzija, Islandija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Šiuo metu Aljansą sudaro 32 valstybės. Šaltojo karo metais, be 12 šalių steigėjų, prisijungė keturios naujos narės: Graikija ir Turkija (1952), Vakarų Vokietija (1955) ir Ispanija (1982). 1990 m., susivienijus Vokietijai, buvusios Rytų Vokietijos teritorija tapo NATO dalimi. Pasibaigus Šaltajam karui, NATO išsiplėtė: prie jos prisijungė Čekija, Vengrija ir Lenkija (1999), Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (2004), Albanija ir Kroatija (2009), Juodkalnija (2017), Šiaurės Makedonija (2020), Suomija (2023) ir Švedija (2024).
Precedentas jau buvo – Turkija ir Kipras.