Perskaičiau įdomią istoriją, kurinutiko praėjusio šimtmečio viduryje. Manau, kad jums, brangūs skaitytojai, bus įdomują perskaityti ir padarytiatitinkamas išvadas.
Kai 1960 metais NASA rengėastronautus į Mėnulį, kai kurie mokymai vyko Arizonos dykumoje, indėnų genties Navajo rezervato teritorijoje.
Vieną dieną senas indėnas su sūnumi ganė avis ir sutiko vieną tokią grupę. Senis, kuris kalbėjo tik tautos Navajo kalba, paklausė per savo sūnų, kuris žinojo anglų kalbą: “Ką daro tie žmonės su dideliais baltais kombinezonais?” Vienasiš komandos narių atsakė, kad jie ruošiasi skrydžiui į Mėnulį.
Senis paklausė, ar jis galėtų perduoti žinią į Menulį. NASA darbuotojai nusprendė, kad tai bus jiems gera reklama ir nedelsiant sutiko. Jie davė seniui diktofoną, ir įrašė trumpą žinutę Navajo kalba. Sūnus atsisakė ją išversti į anglų kalbą.
Vėliau NASA atstovai davė paklausyti šią žinią kitiems Navajo indėnams. Jie visi pasijuokė, bet nė vienas iš jų nenorėjo išversti senuko pranešimo, neva dėl vertimo sunkumų.
Galiausiai, NASA atstovai kreipėsi į žinomą profesorių lingvistą, indėnų kalbų specialistą. Jis išklausė pranešimą, nusijuokė ir išvertė:
“Mėnulio broliai, atidžiai stebėkite šiuos žmones – jie atėjo atimti jūsų žemes!“
Didysis Lokys
Nebereikalo visas pasaulis jankius vadina skeriais. Ten kur jankis ikele koja ten kraujo upis teka ir skausmas liejasi per kraštus.