Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, generalinė prokurorė Nida Grunskienė bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius palaiko žmonių, pasisakančių už taiką, persekiojimus, terorizavimą ir žudymus.
Tokia nuomonė peršasi dėl to, kai visuomenėje gerai žinomas veikėjas Šarūnas Jasiukevičius su kolega Žilvinu Cibulskiu viešai grasina, jog jiems ir Šaulių sąjungai nepatinkantys asmenys bus viešai persekiojami, dronų pagalba renkami jų duomenys, adresai ir buvimo vietos. Jie tai netgi viešai demonstruoja socialiniuose tinkluose. Ir, žinoma, už tai jiems nėra keliamos bylos – teisėsauga tiesiog tam užmerkia akis.
Maža to, Šarūnas Jasiukevičius pranešė, kad jie ne tik sudarinėja „vatinių šunbeždžionių“ sąrašus, bet jau ir duobes jiems kasa.
Šitokius viešus pranešimus toleruoja tiek policija, tiek Generalinė prokuratūra ir VRM ministras Vladislavas Kondratovičius. Žinoma, kad už viso to stovi Šaulių sąjunga.
Štai ir išaušo diena, kai žmonės, pasisakantys už taiką ir draugystę su kaimyninėmis šalimis, yra viešai vadinami „šunbeždžionėmis“, jiems jau kasamos duobės, jie stebimi iš oro ir su nekantrumu laukiama signalo, kada bus galima juos tiesiog žudyti.
Šarūno Jasiukevičiaus įrašų komentaruose gausu pasiūlymų, kaip geriau žudyti nelojalius asmenis: nuo artilerijos panaudojimo iki viešų kartuvių. Štai tokioje „demokratinėje“ valstybėje gyvename, kai nei Remigijus Žemaitaitis, nei Ignas Vėgėlė ar kiti „gelbėtojai“ nedrįsta apie tai kalbėti – visi apsimeta, kad mūsų valstybėje nacizmo nėra.
Taigi, duobės jau iškastos, adresai žinomi, žmonės stebimi iš oro, liko sulaukti komandos „fas“ ir likusieji lietuviai pradės vieni kitus skersti.
Vaidas Žemaitis Lekstutis
Aš pats patyriau, kaip prokuratūra blokuoja piliečių pranešimus apie vykdomus nusikaltimus. Kai pirmą kartą nusiunčiau, dar nesugalvojo blokuoti, bet liepė atsiųsti prašymą (ne pareiškimą) su savo parašu arba pasisamdyti advokatą, kad šis į juos kreiptųsi su mano pranešimu. Kai siunčiau tokį prašymą Klaipėdos prokurorams, į mano kompiuterį pradėjo atėjinėti jų atsakymai, kad jų kompiuteriuose nebėra laisvos vietos tokiam prašymui patalpinti. Tas pats ateidavo ir iš Generalinės prokuratūros (sistema bendra). Tik tada, kai nusiunčiau pranešimus į Prezidentūrą ir paprašiau juos persiųsti į prokuratūrą, sekančią dieną prokurorai atsiuntė pranešimą, kad viską jie gavo net po kelis kartus, ir visi mano pranešimai esantys identiški.
Visi Lietuvos piliečiai, pamatę tokius jasiukevičių arba ramanauskų grasinimus, turi viską dokumentuoti ir perdavinėti teisėsaugai ir net LR Prezidentui. Negali būti taip, kad mes su tokiais nesusitvarkysime teisinėmis priemonėmis.