Pastaruoju metu Lietuvoje vyraujanti įtempta geopolitinė situacija ir nuolatinis kalbėjimas apie egzistencines grėsmes sukūrė palankią terpę ne tik gynybos stiprinimui, bet ir šešėliniams sandoriams. Kol visuomenė raginama susitelkti ir prisidėti prie šalies saugumo, už uždarų durų dalis lėšų, skirtų poligonų statyboms, gali „nusėsti“ ne betone ar ginkluotėje, o valdininkų kišenėse.
Vienas ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių galimą piktnaudžiavimą – skandalas dėl kelmų frezavimo paslaugų Rūdninkų poligone. Istorija prasidėjo nuo klasikinio viešųjų pirkimų triuko: įmonė „Taiklu“ pasiūlė neįtikėtinai mažą kainą, kuri leido laimėti konkursą.
Tačiau vos pasirašius sutartį, žaidimo taisyklės pasikeitė.Tačiau po kurio laiko buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuris darbus pabrangino 830 tūkst. eurų.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvados ir Karo policijos pradėtas ikiteisminis tyrimas atskleidžia įtartiną schemą. Paaiškėjo, kad vėliau buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuris pradinę pirkimo kainą išpūtė kelis kartus. Įtariama, kad Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro darbuotojai galėjo veikti išvien su verslininkais, o dokumentai – klastojami, siekiant pateisinti išaugusias išlaidas.
Šis atvejis nėra tik atskiras incidentas – tai simptomas gilesnės problemos. Kai valstybė skiria šimtus milijonų skubioms statyboms ir infrastruktūrai, prisidengiant „ypatinga skuba“ ir „nacionaliniu saugumu“, o vadinamos kontrolės mechanizmai neretai paslepia korupcinius sandorius.
- Mažiausios kainos spąstai: Konkursai laimimi dempinguojant kainas, žinant, kad vėliau, per „papildomus susitarimus“, bus atsiimta su kaupu.
- Skaidrumo deficitas: Gynybos pirkimai dažnai apgaubiami konfidencialumo skraiste, kuri saugo ne tik valstybės paslaptis, bet ir neskaidrius susitarimus.
- Atsakomybės trūkumas: Kol tyrimai tęsiasi mėnesius ar metus, atsakingi asmenys dažnai lieka savo postuose arba pasitraukia be realių pasekmių.
Schema visur panaši: viešųjų lėšų įsisavinimas per tarpininkus, dirbtinai išpūstas paslaugų poreikis ir glaudūs ryšiai tarp pirkimų vykdytojų bei tiekėjų. Auksinių šaukštų skandalas yra pats geriausias pavyzdys.
Kai kalbama apie karinius poligonus, kaina yra dar didesnė. Tai ne tik prarasti pinigai, bet ir pakirstas visuomenės pasitikėjimas kariuomene bei valstybe. Jei milijonai, skirti gintis nuo išorės priešų, yra „investuojami” į valdininkų kišenes“, kyla klausimas: kas iš tiesų labiau kenkia valstybės saugumui?
SN inf.