Kol šimtai milijonų eurų iš Lietuvos biudžeto plaukia Ukrainai, šalies viduje kritinė infrastruktūra palikta likimo valiai. Masinis Registrų centro duomenų nutekinimas apogėjų pasiekusioje politinėje arenoje atvėrė opią tiesą: deklaruodama paramą užsieniui, valdžia nesugebėjo apsaugoti savo piliečių asmens duomenų.
Kaltinimų pingpongas: kas atsakingas už technologinę skolą?
Po to, kai paaiškėjo, jog buvo pavogta daugiau nei 600 tūkstančių nekilnojamojo turto registro įrašų, dabartinė valdžia ir ministerijų vadovai suskubo reikalauti Registrų centro vadovo pasitraukimo. Valdančiųjų teigimu, incidentas įvyko dėl elementarios įmonės vidinės higienos trūkumo – nenaudotų saugumo filtrų ir prasto vartotojų teisių valdymo.
Tačiau opozicija, su Aurelijumi Veryga priešakyje, atšauna, kad tai tik bandymas nukreipti dėmesį nuo sisteminių problemų. Jie pabrėžia:
- Milžiniška technologinė skola: Registrų centrui sutvarkyti sistemas pagal šiuolaikinius standartus skubiai reikėjo nuo 14 iki 60 milijonų eurų.
- Prašymų ignoravimas: Vadovybės signalai ir prašymai rasti lėšų kibernetiniam saugumui stiprinti ilgą laiką buvo tiesiog atmetami.
Esminis argumentas: ar pinigai Ukrainai atėmė saugumą iš Lietuvos?
Diskusijos epicentre atsidūrė valstybės biudžeto prioritetų klausimas. Kritikai atvirai teigia, kad lėšų trūkumo priežastis – politinis sprendimas visus laisvus resursus bei finansinius srautus nukreipti į karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai.
Šios pozicijos šalininkai kelia klausimą: kodėl valstybė randa dešimtis milijonų tarptautiniams fondams, tačiau nesugeba apsaugoti savo piliečių asmens duomenų namuose? Opozicijos vertinimu, pernelyg didelis susitelkimas į išorės procesus apakino praėjusios kadencijos Vyriausybę, kuri pro pirštus žiūrėjo į tėvynėje augančias hibridines grėsmes bei skylėtas duomenų bazes.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) atstovai ne kartą įspėjo, kad Lietuva yra nuolatinis Rusijos GRU programišių taikinys būtent dėl savo tvirtos paramos Ukrainai. Todėl investicijos į Ukrainos gynybą kartu yra investicijos į agresoriaus stabdymą. Tačiau ekspertai pripažįsta – šalies viduje buvo padaryta strateginė klaida, kai paramos fone buvo pamiršta elementari tiesa: karas vyksta ne tik fronte, bet ir valstybės serveriuose, o taupymas kibernetinei apsaugai galiausiai kainuoja brangiau nei bet kokia dotacija.
BV inf.