Site icon bukimevieningi.lt

Riaušių prie Seimo byloje – nuosprendis 84 kaltinamiesiems ir dramatiškas teisėjos nualpimas (video)

Patiko? Pasidalinkite!

Pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė vieną laukčiausių ir didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje – nuosprendį vadinamojoje riaušių prie Seimo byloje. Procesas neapsiėjo be dramatiškų momentų: skelbiant sprendimą, viena iš teisėjų pasijuto blogai ir nualpo, tačiau tai nesutrukdė tęsti posėdžio.

Teisėja nualpo, bet nuosprendžio skelbimas nesustojo

Teisėja Zina Vilnienė, skaitydama nutartį, netikėtai pasijuto blogai – iš pradžių prisėdo, vėliau prarado sąmonę. Posėdis buvo sustabdytas, teisėjai suteikta medicininė pagalba. Teismo pirmininkas Mindaugas Striaukas paaiškino, kad įstatymai leidžia nuosprendį paskelbti nepilnos sudėties kolegijai, jei viena iš narių dėl sveikatos negali tęsti pareigų. Taigi procesas buvo pratęstas.

Vėliau pranešta, jog teisėjos būklė stabili.

Kas laukė kaltinamųjų?

Iš viso byloje buvo 87 kaltinamieji. Teismas konstatavo, kad dauguma jų – 84 asmenys – prisidėjo prie riaušių, vykusių 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo. Tik dviem asmenims buvo pritaikintas visiškas išteisinimas, o dar keli – atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Didžioji dauguma kaltinamųjų sulaukė lygtinių bausmių, kurios svyruoja nuo vienerių su puse iki dvejų metų. Teismas taip pat paskyrė papildomus įpareigojimus – dalis kaltinamųjų negalės tam tikrą laiką išeiti iš namų vakarinėmis valandomis, kiti privalės sumokėti įmokas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Visgi keliems asmenims skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Ryškiausias pavyzdys – Antanas Kandrotas, visuomenei labiau žinomas pravarde Celofanas, kuris pasiųstas už grotų ketveriems metams. Andrejus Lobovas sulaukė dvejų metų lygtinės bausmės, o aktyvi protesto organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė – dvejų metų ir dviejų mėnesių lygtinės laisvės atėmimo.

Reakcijos ir ateitis

Visuomenės reakcijos į nuosprendį skirtingos. Vieni sprendimą vertina kaip teisingą ir būtiną demokratijos gynimą nuo smurtinių išpuolių. Kiti kaltinamųjų gynėjai bei dalis visuomenės abejoja bausmių proporcingumu ir ketina sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Neabejojama, kad ši byla dar bus aptarinėjama tiek teisininkų bendruomenėje, tiek plačiojoje visuomenėje, o galutinę teisinę išeitį greičiausiai turės pasakyti aukštesni teismai.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!
Exit mobile version