Daugelis mano, kad turi „savo” nuomonę ir ją gina. Yra idiotų, kurie už „savo” nuomonę ar įsitikinimus atiduoda savo brangiausią, ką turi – gyvybę. Baisiausia yra tai, kad mes iš tikrųjų nei vienas neturime savo nuomonės, savo savimonės, pasaulėžiūros ir pasaulėjautos. Kaip atrodytų žmogus, turintis viską savo? Atrodytų klaikiai. Jis būtų miręs mėsos gabalas. Viskas, ką turi žmogus iš prigimties, tai instinktai. O jų visiškai nedaug. Jų – vienas. Žmogus, tik gimęs, moka čiulpti bet ką panašų į krūtinės spenį. Apgailėtinas sutvėrimas. Temoka žysti. Žmogus gimsta toks bejėgis, kad tai galima būtų pavadinti rėkiančiu mėsos ir kremzlių rinkiniu, kuris temoka žysti. Jis toks silpnas, jog pats nesugeba net pajudinti savo kūno. Lyginant su kitais žinduoliais, jis apgailėtinas. Visi kiti žinduoliai turi prigimtinius instinktus, kurie jiems leidžia atsistoti ir susirasti motinos tešmenį. Kai kurie žinduoliai, vos tik gimę, bando stotis ir eina žysti motinos pieno.
Taigi. Tas mėsos ir kremzlių rinkinys, kurį mes vadiname žmogumi, visko turės išmokti. O ką reiškia išmokti? Tai reiškia nukopijuoti ir pritaikyti sau. Pirmos žinios, gestai ir t.t., nukopijuojami nuo šeimos, po to nuo aplinkinių. Po to seka mokyklos ideologinė pasaulėžiūra, kurioje suformuojama meilė tėvynei, partijai ir santvarkai. Ta metodika taip stipriai įauga į žmogų, jog šis būna pasirengęs atiduoti savo gyvybę už jam įdiegtas vertybes. Po mokyklos seka specialybės įgijimo programa, po kurios studijų metų, žmogelis tampa visišku zombiu. Taip taip. Jis būna 100% įtikėjęs valstybine programa, pasaulėžiūra, pasaulėjauta ir mano, kad tai jo savimonės vaisius. Jam ima atrodyti, kad jis tai sugalvojo, išmąstė ir žino, kad kitos tiesos nėra ir būti negali.
Tik keli procentai žmonių nepasiduoda šiai programai. Dar keli, vargais negalais, per praradimus ir kančias, praregi ir pradeda suprasti, kad gyveno hipnozėje. Žmogus nuo gimimo iki fiziologinės mirties viską kopijuoja ir pagal jam įdiegtą santvarkos ideologinę pasaulėžiūrą, ima arba atmeta. Pas žmogų bet kokia analizė susideda iš trijų požiūrių. Tie požiūriai vadinasi „taip”, „ne” ir „nežinau”. Kompiuteris savo analizės algoritme turi du požiūrius – tai skaičiukai 1 arba 0.
Taigi, reziumuojant, galima teigti, kad žmogus neturi jokios savimonės. Jis yra biorobotas, kuriam įdiegta ideologinė santvarkos sąmonė.