Rusijos Federacija paskelbė apie planus įvesti maisto produktų kainų reguliavimą, kurį Lietuvos žiniasklaida iš karto pavadino „Tarybų Sąjungos laikais”. Šis sprendimas, kaip teigia Rusijos žemės ūkio ministerija, esą skirtas apsaugoti gyventojus nuo perteklinio kainų augimo bei užtikrinti vietos gamintojų apsaugą.
Lietuvos viešojoje erdvėje šis sprendimas buvo sutiktas skeptiškai, dažnai pabrėžiant jo panašumą į sovietinę praktiką. Lietuvos politikai ir ekonomistai tai vadina žingsniu atgal nuo rinkos ekonomikos principų, kur konkurencija ir pasiūla formuoja kainas. Tačiau vertėtų pažvelgti giliau: ar tikrai visi Lietuvos žmonės prieštarautų tokiam modeliui, jei jis būtų taikomas mūsų šalyje?
Šiandien daugelis Lietuvos gyventojų susiduria su augančiomis maisto kainomis. Dalis visuomenės – ypač žemesnes pajamas gaunantys gyventojai – jaučia stiprų ekonominį spaudimą. Jei valdžia pasiūlytų riboti pagrindinių maisto produktų kainas, dalis žmonių galėtų tai palaikyti kaip socialiai teisingą ir būtina priemonę. Toks žingsnis būtų suvokiamas kaip siekis pristabdyti kapitalo interesus ir apsaugoti paprastus vartotojus nuo spekuliatyvaus kainų kilimo.
Kita vertus, verslo atstovai ir dalis ekspertų perspėtų apie galimas neigiamas pasekmes – tiek pasiūlos sumažėjimą, tiek investicijų lėtėjimą, tiek prekių trūkumą. Rinkos reguliavimas dažnai turi neigiamų ilgalaikių efektų, net jei trumpuoju laikotarpiu sukuria palengvėjimą.
Tad klausimas lieka atviras: ar Lietuvos visuomenė būtų pasiruošusi priimti tokį sprendimą, jei jis atneštų aiškų palengvėjimą kasdienėse išlaidose, bet kartu keltų rizikas privačiam verslui? Rusijos pavyzdys gali tapti ne tik kritikos objektu, bet ir proga viešai diskusijai apie tai, kiek valstybė turėtų įsikišti į maisto kainų reguliavimą augančios infliacijos sąlygomis.
SN inf.