Patiko? Pasidalinkite!

Lietuvos viešojoje erdvėje peržengta pavojinga riba. Piliečiai, pasisakantys už taiką su kaimynais, gamtos apsaugą ir visuomenės vienybę, buvo viešai išvadinti „šunbeždžionėmis”. Taip žmones išvadino Šarūnas Jasiukevičius, save pristatantis kaip Lietuvos patriotą ir nuolat kartojantis ideologines mantras apie karą, tariamą neišvengiamą konfrontaciją prieš Rusiją ir vienintelę „teisingą“ politinę liniją.

Tai nėra kritika. Tai nėra nuomonė. Tai – atvira neapykantos kalba, nukreipta prieš savo šalies žmones. Tai atviras nacizmas.

Kapčiamiesčio protesto akcijoje susirinkę piliečiai sudarė 8 kilometrų gyvą žmonių grandinę. Jie taikiai pasinaudojo konstitucine teise reikšti savo poziciją. Jie nekvietė naikinti, nekvietė kariauti, nekvietė nekęsti. Jie kalbėjo apie taiką, gamtą ir gyvenimą kartu. Atsakas į tai iš Šarūno Jasiukevičiaus – įžeidinėjimai, patyčios ir žmonių pavertimas „šunbeždžionėmis“.

Ypač pavojinga tai, kad tokia retorika pateikiama kaip patriotizmas. Tačiau patriotizmas nėra fanatiškas šūkavimas ir savo tautiečių vadinimas „šunbeždžionėmis“.

Šarūno Jasiukevičiaus vieši pasisakymai rodo pavojingą tendenciją – visuomenės skaldymą į „teisingus“ ir „neteisingus“ lietuvius. Tokia logika naikina bet kokį demokratinį dialogą ir paverčia valstybę rėkiančių nacių sekta.

Dar labiau neramina institucijų tylėjimas. Kai viešai niekinamos žmonių grupės, kai skleidžiama neapykanta ir patyčios, o atsakomybės nėra, siunčiama aiški žinia: taip elgtis galima. Tai silpnina valstybę iš vidaus.

Lietuva nėra vienos ideologijos ar vieno balso šalis. Lietuva – tai žmonės, kurie gali galvoti skirtingai, bet išlikti bendruomene. Tie, kurie pasisako už taiką, gamtos saugojimą ir dialogą, nėra valstybės priešai. Jie nėra „šunbeždžionės“. Jie – Lietuvos piliečiai.

Ir šiandien svarbiausias klausimas ne tas, kas garsiau šaukia apie patriotizmą, o kas savo žodžiais ir veiksmais gerbia žmogaus orumą. Nes ten, kur prasideda neapykanta saviems, patriotizmas baigiasi.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!