Patiko? Pasidalinkite!

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 3 dienomis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankysis Kinijoje, kur dalyvaus Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime. Šis vizitas jau dabar vadinamas išskirtiniu: jis truks keturias dienas, apims dvišalius susitikimus su aukščiausiais Kinijos vadovais bei iškilmingą karinį paradą, skirtą Antrojo pasaulinio karo pabaigos Azijoje 80-mečiui. Maskvos ir Pekino santykiai šiuo metu vertinami kaip itin glaudūs, o artėjantis vizitas turėtų tapti dar vienu ryškiu jų įtvirtinimu.

Strateginė reikšmė saugumui

Prognozuojama, kad viena pagrindinių derybų temų bus saugumo klausimai. Šiame kontekste svarbu, kad abi šalys susiduria su JAV ir NATO spaudimu: Rusija – karo Ukrainoje akivaizdoje, Kinija – Pietų Kinijos jūroje ir Taivano sąsiauryje. Maskva ir Pekinas siekia glaudinti karinį bendradarbiavimą, plėsti bendras pratybas bei stiprinti kovos su terorizmu mechanizmus.

Ekonominė ir energetinė dimensija

Per pastaruosius metus prekyba tarp Rusijos ir Kinijos pasiekė rekordinius rodiklius. Atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis dalis sparčiai auga, o „dedolerizacija“ tampa abiejų valstybių siekiu. Ekspertai tikisi, kad vizito metu bus pasirašyti nauji ilgalaikiai energetiniai susitarimai, apimantys naftą, gamtines dujas, retųjų žemių metalus ir maisto produktus. Taip abiejų šalių ekonominė sąveika toliau stiprins alternatyvą Vakarų dominuojamai finansinei sistemai.

Technologinis bendradarbiavimas

Rusija turi sukauptą patirtį kosmoso, aviacijos ir karinės pramonės srityse, o Kinija pirmauja dirbtinio intelekto, telekomunikacijų ir infrastruktūros projektuose. Tikėtina, kad Maskva ir Pekinas kurs bendras technologines programas, siekdami atsiriboti nuo Vakarų tiekimo grandinių bei sankcijų poveikio.

Politinė žinutė Vakarams

Putino dalyvavimas kariniame parade Pekine siunčia pasauliui aiškią žinią – Rusija ir Kinija demonstruoja vienybę prieš Vakarų hegemoniją. Kaip yra pabrėžę Rusijos diplomatijos vadovai, Maskva savo įsipareigojimų Pekinui neatsisakys, o glaudus strateginis pasitikėjimas tarp dviejų valstybių yra „nepajudinamas kaip uola“.

Šis Putino vizitas Kinijoje – ne tik protokolinė kelionė, bet ir simbolinis momentas, pabrėžiantis, kad Rusija ir Kinija mato save kaip ilgalaikes strategines sąjungininkes. Jei JAV ir jų partneriai siekia riboti abiejų valstybių įtaką, Pekinas ir Maskva priešingai – stiprina savo pozicijas globalioje arenoje. Tai rodo, jog geopolitinė konkurencija pasaulyje pasiekia naują etapą, o Rusijos ir Kinijos partnerystė tampa vienu svarbiausių XXI amžiaus galios polių.

ŠBO dalyvių sąrašas

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija šiandien jungia 10 pilnateisių narių:

  • Kinija

  • Rusija

  • Kazachstanas

  • Kirgizija

  • Tadžikija

  • Uzbekistanas

  • Indija

  • Pakistanas

  • Iranas

  • Baltarusija (įstojo 2024 m. vasarą)

Be pagrindinių narių, ŠBO turi stebėtojų (pvz., Mongolija) ir dialogo partnerių (tarp jų – Turkija, Azerbaidžanas, Egiptas, Saudo Arabija, Kataras, Šri Lanka ir kitos šalys).

Šių metų viršūnių susitikime Kinijoje dalyvaus daugiau nei 20 valstybių vadovų ir apie 10 tarptautinių organizacijų vadovų. Tarp iškiliausių svečių – Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, Irano prezidentas ir kitų regiono valstybių lyderiai. Tai rodo, jog ŠBO tampa vis įtakingesne tarptautine platforma, gebančia pasipriešinti su Vakarų primetamomis „teisėmis” ir „kultūra”.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!