Patiko? Pasidalinkite!

Saulius Lipnickas

Lietuvą netikėtai sukrėtė skandalas. Įtarimai dėl įvairių korupcinių nusikaltimų praėjusią savaitę buvo pareikšti aštuoniems įvairių grandžių teisėjams ir penkiems advokatams. Iš viso įtariami 28 asmenys. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.

Teisėjai gali daryti bet kokius nusikaltimus, nes yra „nepriklausomi“

Šalies žiniasklaidoje teko skaityti gana daug straipsnių, aprašančių šį neeilinį skandalą. Viename iš jų ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis, komentuodamas teisėjų korupcijos skandalą, teigia, kad tai būtų kritinis dalykas bet kuriai demokratijai. Jis taip pat tvirtina, jog Lietuvoje korupcinės bylos teismuose nagrinėjamos daug ilgesnį laiką nei turėtų. Pasak jo, žmonės nusivylę teismais ir todėl, kad bylos baigtis kartais priklauso ir nuo žmogaus finansinės padėties.
,,Čia yra iš priežasčių, kodėl Lietuva yra tokia nelaiminga ir kodėl moralinis klimatas šalyje yra toks prastas, todėl, kad mes jaučiame, kad to teisingumo nėra. Teisingumas yra, kaip sakant, kažkokiems ,,biedniokams“, jie sėda į kalėjimus. O turtingieji geriausiu atveju moka baudas ir kyšius. Žinome, kad su tokia valstybe toli nenuvažiuosi, ir anksčiau ar vėliau tie dalykai turi būti išspręsti“, – pirmadienį ,,Žinių radijui“ teigė R. Kuodis. Pasak jo, tokia korumpuota teisinė sistema iškreipia apskritai visuomenės požiūrį į teisingumą. ,,Turi būti aišku, ar tu turi daug pinigų ar ne, nuo to neturi priklausyti bylos baigtis teisme. Todėl, kad kažkas turi daugiau pinigų, pasamdė geresnį advokatą, o tu gavai gal kažkokį valstybės duotą advokatą, tas turtingesnis nuneša taip pat daugiau pinigų teisėjui ir taip laimi aukcioną dėl teisingumo. Įsivaizduojame, kokia profanacija visos sistemos tai yra“.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kuodis-apie-teiseju-korupcijos-skandala-tai-butu-kritinis-dalykas-bet-kuriai-demokratijai.d?id=80451801#cxrecs_s 

Ranka ranką plauna?

Taip pat teko perskaityti ir visai kitokį, sakyčiau priešingos nuomonės, straipsnį, –  „Aukščiausiasis Teismas ragina vengti spekuliacijų kalbant apie įtariamus teisėjus“. Na, galime įvertinti – tiesiog nekaltumo įsikūnyjimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paragino paisyti nekaltumo prezumpcijos ir vengti „neatsakingų spekuliacijų“ kalbant apie korupcija įtariamus teisėjus.

Pareiškime teismas paprašė visuomenės laikytis nekaltumo prezumpcijos „tiek savo veikloje, tiek viešuose pasisakymuose“, nes tai yra vienas pamatinių teisinės valstybės principų. Aukščiausiasis Teismas taip pat pareiškė, kad „neatsakingos spekuliacijos, susijusios su visuomenei neatskleistomis ir atsakingų pareigūnų nepatvirtintomis atliekamo ikiteisminio tyrimo detalėmis, griauna visuomenės pasitikėjimą teismine valdžia ir kelia pavojų efektyviam valdžių padalijimo principo veikimui mūsų valstybėje“.

Situacija, aišku, absurdiška, tačiau reikia tikėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kaip jis šį pirmadienį nurodė žiniasklaidai), bent nuo dabar dirbs principingai. Juk jis pareiškė, kad ir „toliau vykdo ir vykdys teisingumą, klausydamas tik įstatymo ir nepasiduodamas jokiam spaudimui, bei ragina Lietuvos teisėjus išlaikyti rimtį, orumą ir toliau drąsiai, atsakingai dirbti savo darbą“.        Na, ką gi, tikėkime, kad ši praėjusią savaitę skandalingai prasidėjusi korumpuotų teisėjų suėmimo istorija bus pamokanti. Ir nuo šiol viskas bus kitaip, nei buvo iki to.

Norisi tikėti, jog bus kitaip. Bet labiau tikėtina, kad bus taip, kaip mūsų senoliai sako: „Po medžiotojo šūvio varnos klaikiai karkdamos pakyla, kaip pasiutę būriuojasi, sukasi ir vėl sutūpia medžiuose – tik truputį kitaip“.

Taip pat perskaičiau ir buvusio Teisingumo ministro, advokato G.Bartkaus parašytą straipsnį „Gintautas Bartkus. Nekaltumo prezumpcija ir teisėjų suėmimas“. Straipsnyje G.Bartkus teigia: „Nekaltumo prezumpcija, viena iš būtinų teisinės valstybės sąlygų, yra esminė ir įtvirtinta ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, bet visuose tarptautiniuose žmogaus teises ginančiuose dokumentuose. Asmuo yra nekaltas tol, kol jo kaltė nėra įrodoma teisingame teisminiame procese, – taip nuo pirmo kurso mokomi teisę studijuojantys studentai, taip mums tvirtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nekaltumo prezumpcija nėra vien teisininkų reikalas, ją gali pažeisti bet kas. Bet kas, kas iš anksto nuteisia ir pasmerkia žmogų, įtariamą padarius nusikaltimą. Nekaltumo prezumpcijai užtikrinti skirtas ir procedūrinis teisingumas. Procedūrinis teisingumas – tai reikalavimai, kartais ir smulkmeniški, garantuojantys, kad žmogaus byla bus nagrinėjama objektyviai, be išankstinių nuostatų“. Gražiai pasakyta…

Vis dėlto, taip ir norisi paklausti aukščiau paminėtų straipsnių autorių, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R.Norkaus ir advokato G.Bartkaus – o kur jūs, garbūs ponai, buvote, kur jūs visi aplamai buvote, kai aukščiausi šalies vadovai ir kiti valstybės pareigūnai, priskaitant ir įvairaus plauko žurnalistus, visose šalies televizijose ir žiniasklaidos portaluose bei laikraščiuose diena iš dienos (jau daugiau kaip 7 metai!),  už tuos pačius AB banko Snoras pinigus, samdant tam tikslui net viešųjų ryšių agentūras, nuolat pylė purvą ant Snoro pagrindinių akcininkų ir jų šeimos narių, juos apvaginant ir visaip kitaip šmeižiant?!! Juk Snoro pagrindiniai akcininkai nuo pirmos dienos jau buvo viešai nuteisti, jie tiesiog buvo paskandinti juodo melo liūne! Tai kur, garbūs ponai, ta Nekaltumo prezumcija ir jai užtikrinti skirtas procedūrinis teisingumas?!!

Nepagautas ne vagis, negaudytas – irgi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui ir šio teismo pirmininkui R. Norkui norėčiau pasakyti, kad užuot rašinėjęs korumpuotus teisėjus teisinančius straipsnius, su tokiais skambiais pareiškimais, „raginant paisyti nekaltumo prezumpcijos ir vengti „neatsakingų spekuliacijų“ kalbant apie korupcija įtariamus teisėjus“, galėtų atidžiau apsidairyti aplinkui ir pamatyti jo pašonėje, jo pavaldume dirbantį korumpuotą LAT teisėją Andžej Maciejevski. Apie šį „pakabintą“ aferistą, buvusį Vilniaus apygardos teismo teisėją A.Maciejevski, Snoro istorijoje galima pateikti daug nusikalstamų faktų.

O prokurorams ir STT tyrėjams būtina pasidomėti dar vienu tokiu tūlu veikėju, – Vilniaus apygardos teismo teisėju Ernestu Rimšeliu, kuris, dar būdamas prezidentės D.Grybauskaitės patarėju teisės ir teismų veiklos klausimais, personaliai nuo pat pirmos dienos (ir vėliau) daug ir aktyviai prisidėjo prie AB banko Snoras tyčinio sužlugdymo.

Korupcinė grandinė nuo pat apačios iki pat viršaus

Taigi, belieka visiems priminti, jog daug svaigesnę karjerą, nei kiti dėl įvairių korupcinių nusikaltimų praėjusią savaitę STT pagauti teisėjai, prezidentės D.Grybauskaitės pagalba padarė Snoro bankrotą laiminęs, tuo pačiu net tris metus banko kreditorių reikalavimus nagrinėjęs bei ilgą laiką padėjęs bankroto administratoriui N.Cooperiui „plauti” iš banko pinigines lėšas bei kartu  padėjęs jam apvoginėti banko kreditorius. savo nutartimis tvirtindamas nerealiai dideles bankroto administratoriaus išlaidų sąmatas, o kartu ir nuostolingus Snoro banko kreditoriams turto pardavimo pusvelčiui sandorius – tai Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžej Maciejevski. Stebėtina, bet jis 2014 m. lapkričio mėn. prezidentės D.Grybauskaitės dėka pakilo iki Aukščiausiojo Teismo teisėjo posto! O be to, dar šis korumpuotas teisėjas A.Maciejevski 2017 m. gruodžio mėn. buvo patvirtintas net Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos nariu (?!). Korumpuotieji toliau renka korumpuotus?! Kur dar toliau?!… Taip ir norisi paklausti, o gal Lietuvoje teisingumas jau vykdomas prezidentės D.Grybauskaitės kabinete?

https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismai-ir-teisejai/teiseju-biografijos/1693/c781

Kaip žinoma. 2011-12-07 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi AB bankui Snoras buvo iškelta bankroto byla ir banko bankroto administratoriumi buvo paskirtas užsienio konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper“ vyriausiasis partneris britas Neilas Cooperis. Nutartį priėmė VAT teisėjas A.Maciejevski.

Šiandien tuo pačiu yra žinoma, jog pats Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas ir/ar/ jo darbuotojai patys parengė ir pateikė suklastotą AB banko Snoras balansą ir išvadą apie Snoro banko nemokumą bei pateikė kitus suklastotus dokumentus Vilniaus apygardos teismui, kad būtų Snoro bankui iškelta bankroto byla.

Šie dokumentai yra įslaptinti. Jų išsiuntimas iš Lietuvos banko buvo įregistruotas ne kanceliarijoje ar Bendrajame skyriuje (kaip įprastai būdavo daroma), bet LB Informacijos apsaugos skyriuje. Prie pateikto Vilniaus apygardos teismui Lietuvos banko prašymo yra pridėti dokumentai atitinkamu to skyriaus registracijos antspaudu su 2011-11-24 d. žyma ir Nr. 01-57 RN, o kiekvienas lapas patvirtintas Lietuvos banko Informacijos apsaugos skyriaus vyresniojo inspektoriaus A. Piliponio parašu ir antspaudu. Jums tereikėtų Vilniaus apygardos teisme susipažinti su tuo Lietuvos banko raštu Vilniaus apygardos teismui  ir viskas stotusi į savo vietas.

2011-11-28 d. Lietuvos bankas Vilniaus apygardos teismui jau pateikė savo pareiškimą su konkrečiu prašymu iškelti bankroto bylą AB bankui Snoras. Kaip reikalavimo esmė, buvo nurodyta, jog „laikinasis administratorius <…> parengė ir Lietuvos bankui  2011 m. lapkričio 24 d. pateikė galutinę ataskaitą, kurios sudėtinė dalis ir yra 2011 m. lapkričio 16 d. banko balansinė ataskaita“. Nebuvo šiame tekste net nurodyta, kad tas balansas yra konkrečiai AB banko Snoras balansas!  Parašyta paprasčiausiai, kad tai yra banko balansas (banko be pavadinimo?!). Matomai Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas  pats nebeišdrįso to padaryti (prirašyti banko pavadinimą), nes, iš tikrųjų, laikinojo administratoriaus S.Freakley prie savo ataskaitos pridėtame dokumente (taip vadinamame 2011-11-16 d. Snoro banko balanse) tikrai nebuvo nurodęs ar įvardinęs, kieno konkrečiai tas balansas yra, kokiam bankui jis priklauso.

Tačiau, tas faktas (kaip vėliau pamatysime), visiškai nesukėlė jokių abejonių Vilniaus apygardos teismo teisėjui Andžej Maciejevski, kuris ir pagal tokius  „dokumentus“ 2011-12-07 d. ėmė ir iškėlė AB bankui Snoras bankroto bylą!

Išvadoje: AB bankas Snoras buvo subankrotintas pagal sufabrikuotus balanso duomenis ir dokumentus (be parašų!), o tai yra nusikalstamas bankrotas!

Teisti už akių? Čia taip lietuviška!..

Beje, būtina atskirai pažymėti, kad šiandien nusikalstamu bankrotu korumpuotų ir „kišeninių“ prokurorų pagalba jau yra įtariami Snoro banko pagrindiniai akcininkai ir, pakeitus įstatymus, juos už tai net ruošiamasi teisti “už akių”!

Situacija AB banko Snoras atveju beveik unikali. Taigi, yra priimtas net spec. Įstatymas išvaikytiems bankininkams teisti už akių! Ir nesvarbu, jog Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos teisti tokius asmenis už akių prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Čia jau nieko nepadarysi. Čia Lietuva, čia lietūs lyja…

Prisiminkime, – kad užgrobti Snoro banką, – Seime sekančią dieną buvo skubos tvarka patvirtintos tam reikiamų įstatymų pataisos. Dabar gi, – kad paslėpti valdžios nusikaltimus, padarytus išgrobstant milijardus iš Snoro – vėl spec. įstatymai priimti. Tik šį kartą AB banko Snoras pagrindiniams akcininkams teisti. Teisti už akių!!!

Ir jokių problemų pas Lietuvos valdžią! Jei neišėjo pagal įstatymą – mes pakeisime įstatymą!!! Viskas taip paprasta ir lengva – paėmėme ir skubiai pakeitėme įstatymą, tik kad būtų naudinga valdžiai! Čia vadinasi tikrasis Lietuvos valstybės teisingumas?!!

Nusikaltėlis Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, nusikaltėlis ir teisėjas A.Maciejevski

Taip pat reikia priminti, kad tame 2011-11-28 d. Lietuvos banko Vilniaus apygardos teismui pateiktame teismui Lietuvos banko pareiškime buvo prašoma paskirti AB banko Snoras administratoriumi UAB “Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras” (juridinio asmens kodas: 235238440, adresas: Jonavos g.16A, LT-44296 Kaunas). Kaip matoma, bankroto administratoriumi buvo siūloma lituviška kompanija ir jokiu užsieniečiu N.Cooperiu net iš tolo „nekvepėjo“.

Taip pat buvo teismo prašoma nuspęsti, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo vykdytina skubiai, bei nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, jei teismas nuspręstų skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Lietuvos bankas taip pat prašė nustatyti, kad bylos medžiaga yra ne vieša.

Tuo pačiu savo pareiškime Vilniaus apygardos teismui Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas  rašė, kad nutarties priėmimui už akių neprieštarautų ir kad byla nebus vedama per advokatą (čia tai bent!). Vėl gi, kad tuo įsitikinti, prokurorai ir STT tyrėjai galėtų pabandyti susipažinti su 2011-11-28 d. Lietuvos banko raštu Vilniau apygardos teismui Nr. S 2011/(12.7-1200)-12-2861.

2011-11-29 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžej Maciejevski savo nutartimi nusprendė Lietuvos banko prašymus teismui tenkinti (?!). Teisėjas nutarė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2011m. gruodžio 7 d.

Taip pat buvo nutarta pripažinti ieškovo pateiktą išvadą dėl AB banko Snoras nemokumo ir prie šios išvados pridedamus dokumentus neteiktinais susipažinti ir kopijuoti. Bet teisėjas A.Maciejevski nutarė, kad ši nutartis neskundžiama.

Kaip matome Lietuvos bankas, neturėdamas nei menkiausių tam įrodymų, nepateikęs jokių skaičiavimų, labai skubėjo subankrotinti AB banką Snoras.

Ar rastume dar kitą kokią tai šalį, ne Lietuvą, kurioje galima būtų be jokio ekonominio-finansinio pagrindimo, be jokių skaičiavimų, faktiškai be dokumentuotos medžiagos, pagal kažkokius tai įslaptintus sufalsifikuotus raštus, subankrotinti penktąjį pagal dydį šalies banką – AB banką Snoras?! Tikrai nerastume.

O Lietuvos banko valdybos pirmininkui V.Vasiliauskui, tuomečiam premjerui A.Kubiliui ir finansų ministrei I.Šimonytei su korumpuoto ir /ar/ “pakabinto” Vilniaus apygardos teismo teisėjo A.Maciejevski pagalba, –  tai pavyko! Tai, matomai, įmanoma tik su viena sąlyga, – kai tavo “stogas” yra pati šalies prezidentė D.Grybauskaitė. Politinė korupcija ir nieko čia nepadarysi! To patvirtinimui paskaitykite 2011-11-29 d. Vilniaus apygardos teismo  teisėjo A.Maciejevski priimtą teismo nutartį.

Užsienietis pagal galiojančius įstatymus negalėjo administruoti Snoro banko

Atskirai reikia grįžti prie Snoro banko bankroto administratoriaus paskyrimo klausimo ir pakalbėti apie ta pačia (aukščiau minėta 2011-12-07 d.) Vilniaus apygardos teismo nutartimi AB banko Snoras bankroto administratoriumi paskirtą užsienietį Neilą Cooperį, konsultacijų bendrovės “Zolfo Cooper Europe” vyriausiasjį partnerį. Iki šiol Snore šeimininkavęs Simonas Freakley irgi dirbo toje pačioje bendrovėje.

Būtina pabrėžti, kad įstatymas tuo metu leido tik licencijuotiems Lietuvos fiziniams ir /ar/ juridiniams asmenims  administruoti bankrutuojančias įmones.

O LR įmonių bankroto įstatymu aplamai griežtai buvo nustatyta, jog užsieniečiai negali (!) Lietuvoje teikti bankroto administravimo paslaugų. Įstatymuose aiškiai parašyta, kad bankroto administratorius Lietuvoje turi gauti reikiamą kvalifikaciją ir leidimus. Visa tai turi dar patvirtinti speciali komisija.

Tačiau, tam nusikalstamam susivienijimui – A.Kubiliaus vadovaujamai konservatorių – liberalų vyriausybei, Lietuvos bankui, vadovaujam V.Vasiliausko ir Prezidentūrai – žūt būt, reikėjo į Snoro banko bankroto administratorius prakišti savo sėbrą, Švedijos centrinio banko ir Švedijos  finansų priežiūros tarnybos vadovų rekomenduotą ir pasikviestą iš užsienio įmonės „Zolfo Cooper“ vyriausiąjį partnerį britą Neilą Cooperį. Reikėjo būtinai, nes reikėjo toliau vykdyti iš anksto suplanuotą ir parengtą bei jau pradėtą įgyvendinti AB banko Snoras užgrobimo planą! Dar būtinai reikėjo, visa tai nuslėpti nuo visuomenės bei visus privataus Snoro banko ekspropriacijos galus palaidoti „į vandenį“.

Daug tuo klausimu, kad paskirti AB banko Snoras bankroto administratoriumi užsienietį  „Zolfo Cooper“ vyriausiąjį partnerį britą Neilą Cooperį. stengėsi finansų ministrė, konservatorių partijos dabartinė kandidatė į šalies prezidento postą Ingrida Šimonytė. Net to meto spaudoje buvo rašoma, kad finansų ministrė I.Šimonytė asmeniškai bandė Seimą įtikinti, kad jis pakeistų Bankroto įstatymą ir leistų Snorą administruoti užsieniečiui. Bet parlamentarai nepritarė tam siūlymui.

Ūkio ministras konservatorius R.Žilius pažeidė įstatymus

Reikia pasakyti, išeitį vyriausybė vis gi rado. Pasisiūlė padėti pats ūkio ministras konservatorius  Rimantas Žylius. Jis atskiru savo įsakymu (?!) leido užsieniečiams teikti bankroto administravimo paslaugas Lietuvoje.

2011-12-01 d. LR ūkio ministro konservatoriaus R.Žyliaus atskiru įsakymu buvo nustatytos galiojančiam įstatymui prieštaraujančios nuostatos, kurios ir leido užsieniečiui N.Cooper tapti AB banko Snoras administratoriumi. Tur būt net nereikia būti teisininku, jog suprastum, kad  ministro įstatymas negali būti viršesnis už įstatymus!

Šiandien matome, koks korumpuotas buvo šis A.Kubiliaus konservatorių vyriausybės ministro R.Žyliaus žingsnis, apeinant net įstatymus! Tačiau, reikia pasakyti tiesą, kad tas šalies ūkio ministro R.Žyliaus žingsnis, paminant „įstatymo raidę“, Vilniaus apygardos teismo teisėjui A.Maciejevski jokių abejonių nesukėlė(!). Kas jau kas, bet teisėjas yra prisiekęs laikytis įstatymų. Bet, deja, matomai, tik ne Snoro banko politizuotoje byloje!..

Rezultate, 2011-12-07 d. primta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria  AB bankui Snoras buvo iškelta bankroto byla ir banko bankroto administratoriumi paskirtas užsienietis. Vertinant visą  aukščiau išdėstytą  faktinę informaciją bei argumentus, galima sakyti, kad jau nieko nebestebino ir ši teisėjo A.Maciejevski priimta teismo nutartis. Tik būtina dar kartą konstatuoti, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjui Andžej Maciejevski jokių  įtarimų ar abejonių nesukėlė netgi aiškiai sufalsifikuoti dokumentai bei fiktyvūs (netikri) ir nepatvirtinti (be parašų ir antspaudų!) AB Snoro banko balansai, kuriuos Lietuvos bankas pateikė teismui! Prokurorai galėtų tuo lengvai įsitikinti įsigilinę į 2011-12-07 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Išvadoje: Pavadinti šį AB banko Snoras bankrotą, kitaip, – nei nusikalstamu, negalima.

Korumpuoto teisėjo A.Maciejevski pagalba buvo užvaldytas Snoras

Taigi, apgaulės būdu (nusikalstamu būdu!) Vyriausybė priėmė jiems reikiamus  sprendimus užvaldyti didelės vertės AB banko Snoras turtą. To pasėkoje, 2,4 milijardų eurų (8,2 mlrd. litų) vertės AB banko Snoras turtas atiteko į Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko pasikviesto į Lietuvą (beje, neteisėtai paskirto ir, kaip vėliau paaiškėjo, vagies ir aferisto)  bankroto administratoriaus Neilo Cooperio, pakeitusio savo sėbrą S.Freakley ir jų komandos – įmonės “Zolfo Cooper” darbuotojų rankas.

O po 3,5 metų “puikaus” N.Cooperio ir jo „Zolfo Cooper“ užsieniečių komandos  administravimo, Snoro bankas, to paties korumpuoto teisėjo A.Maciejevski pagalba, buvo perleistas administruoti jau naujam bankroto administratoriui, ne mažesniam šio amato „meistrui“ – vietiniam UAB “Valnetas” vadovui Gintarui Adomoniui.

Reikia pasakyti, kad tuo metu Vilniaus apygardos teismo paskirtas Snoro banko bankroto administratorius Neil Cooper pradėjo iš lėto ruoštis banko pirmąjam kreditorių susirinkimui, nors jo šaukti ir neskubėjo. Tam buvo svarbi priežastis.  N.Cooperiui buvo naudinga kuo ilgiau administruoti AB banką Snoras tokiomis sąlygomis, kada korumpuotas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžej Maciejevski net „nemirktelėjęs“ (ir net nereikalaudamas jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų!) tvirtindavo didžiules N.Cooperio teismui pateikiamas Snoro banko administravimo išlaidų sąmatas. Iš šių patvirtintų išlaidų sąmatų matyti, kad Snoro banko bankroto administratorius N.Cooperis vėliau „lengva ranka“ skirdavo išmokoms savo kompanijai „Zolfo Cooper“ ir kitiems samdomiems užsienio konsultantams beveik po 3 milijonus eurų  (daugiau nei po 10 mln. litų!) per mėnesį. Taip bankroto administratorius  N.Cooperis, bedirbdamas sėkmingai sau, bet nesėkmingai Snoro banko kreditoriams, pradirbo Snore daugiau kaip pusmetį!

O pats Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžej Maciejevski daugiau kaip pusmetį laiko (jei tiksliau, tai 7 mėnesius, – iki pat 2012-06-12 d.), kol buvo sušauktas AB banko Snoras pirmasis kreditorių susirinkimas, nepagrįstai (nesant byloje jokių rašytinių įrodymų apie konsultantams skirtinų labai didelių išmokų pobūdį ir pagrįstumą!) „lengva ranka“ tvirtindavo Snoro banko bankroto administratoriaus N.Cooper teismui teikiamas  banko administravimo išlaidų sąmatas. Administratorius tų išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų nepateikdavo, o teismas (teisėjas A.Maciejevski) jų net nereikalavo!

Reikia pažymėti, kad savo laiku net Lietuvos apeliacinis teismas suabejojo, ar Snoro kreditorių komitetas (pirmininkė Aurelija Mažintienė) pagrįstai patvirtino bankroto administratoriaus N.Cooperio pateiktą ataskaitą, jog per 5 mėnesius patyrė 33 mln. 541 tūkst. 600 litų konsultavimo išlaidų. Šias išlaidas banko bankroto administratorius teigė patyręs 2012 m.kovo 8 d. – liepos 31 d. Pinigai buvo išmokėti užsienio konsultantams „Zolfo Cooper“, „Linklaters“, „Deloite“ ir „Eversheds“.  AB banko Snoras kreditorių skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas savo 2012-05-03 d. nutartimi paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas (teisėjas Andžej Maciejevski) nepagrįstai pripažino kreditorių komiteto nutarimą – pirmosios instancijos teismui administratorius išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų nepateikė, o teismas jų neišreikalavo. Skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas pripažintas pagristu, nesant byloje jokių rašytinių įrodymų apie konsultamntams skirtinų išlaidų pobūdį ir pagrįstumą. Nustatyta, kad pirmosios instantijos teismas (teisėjas A.Maciejevski) jokios kontrolės nevykdė , skundžiamą nutartį priėmė remiantis formaliais pagrindais.ir Lietuvos apeliacinis teismas grąžino kreditorių skundą Vilniaus apygardos teismui .išnagrinėti iš naujo.

https://www.delfi.lt/verslas/archive/teismas-suabejojo-ar-pagristai-snoro-administratorius-isleido-33-mln-lt.d?id=61321097

Kad tokia situacija yra negera ir kelia didžiulį susirūpinimą, konstatavo 2012-05-30 d. savo išvadose net ir Seimo laikinoji tyrimo komisija, vadovaujama parlamentaro V.Mazuronio (žiūr. Seimo komisijos išvadų 5 kl. II d. 9 punktą):

“Teismas pagal bankrutuojančios AB banko „Snoras“ administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) pateiktą sąmatą patvirtina lėšų sumą, kurią bankrutuojančios AB banko „Snoras“ administratorius Neilas Kuperis (Neil Cooper) turi teisę naudoti bankrutuojančios AB banko „Snoras“ administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins bankrutuojančios AB banko „Snoras“ administravimo išlaidų sąmatą. Bankrutuojančios AB banko „Snoras“ darbuotojų atlyginimai yra padidinti. Šiuo metu buvusiems AB banko „Snoras“ valdybos nariams ir padalinių vadovams, likusiems dirbti AB banke „Snoras“ mokami atlyginimai yra didesni nei anksčiau dirbant AB banke „Snoras“.

Tuo pačiu Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų 5 kl. II d. 10 punkte buvo konstatuota:

“Užsitęsęs bankrutuojančios AB banko „Snoras“ kreditorių susirinkimo nesušaukimas ir galimai per didelės administravimo išlaidos galimai pažeidžia bankrutuojančios AB banko „Snoras“ kreditorių interesus ir lūkesčius bei didina galimus jų turto praradimus”.

Seimo laikinoji tyrimo komisija netgi šiuo klausimu teikė siūlymus esamai padėčiai ištaisyti:

“Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti situaciją ir, esant poreikiui, “<…>  parengti įmonių bankrotą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus šalinančius kliūtis kreditorių susirinkimo vilkinimui, nustatyti efektyvesnį kreditorių interesų atstovavimą bei kuo mažesnius jų turto praradimus” (žiūr. Seimo komisijos 2012-05-30 d. išvadų 5 kl. III d. 8 punktą).

Teismų sistema visiškai korumpuota

Kalbama, kad daugiau korumpuoti Lietuvos teismų sistemos, nei tai padarė Mykolo Romerio universiteto absolventas, buvęs prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas teisės ir teismų veiklos klausimais Ernestas Rimšelis – neįmanoma!…

Šalyje vėl buvo įteisinta telefoninė teisė, stiprus vėl tapo administracinis resursas, todėl, galimai, Lietuva mažai kuo besiskiria nuo Baltarusijos (neįžeidžiant šios kaimyninės šalies) – toks pat požiūris į įstatymus, – kai dėl politikos prokurorams ar teisėjams gali būti pasakyta, ką jiems daryti. Skiriasi tik santvarkos.

Gaila, kad teisingumas Lietuvoje vykdomas prezidentės kabinete. Kas gali paneigti, kad teisingumas šalyje tapęs deficitu, o teismai – politinių užsakymų vykdytoju?! Bent jau banko Snoras istorijos atveju yra taip!

Prezidentūros patarėjas teisės kausimais E.Rimšelis „šauniai“ pasidarbavo  „Tark Grunte Sutkiene“ advokatų kontoroje

Prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas teisės ir teismų veiklos kausimais Ernestas Rimšelis 2014 m.rugsėjo mėn. perėjo dirbti advokatu į „Tark Grunte Sutkiene“ advokatų kontorą. Šioje kompanijoje E.Rimšelis dirbo iki tol, kol  2015 m. gruodžio mėn. buvo parduotas AB banko Snoras pagrindinis paskolų portfelis. O užbėgant įvykiams už akių, reikia būtinai pažymėti, kad, matomai, už tokį „gerą“ darbą Prezidentūros, tuometės konservatorių vyriausybės ir Lietuvos banko naudai, o tuo pačiu akivaizdžiai Snoro banko kreditorių nenaudai, jau 2016 m. sausio mėn. prezidentė D.Grybauskaitė paskyrė E.Rimšelį Vilniaus apygardos teismo teisėju (!).

Reikia būtinai pabrėžti ir tai, kad E.Rimšelis buvo studijų draugai ir grupiokai su  Generalinės prokuratūros tuomečiu gen.prokuroro pavaduotoju  Dariumi Raulušaičiu, kuris nuo pat pradžių aktyviai kuravo AB Snoro banko pagrindiniams akcininkams Prezidentūros nurodymu sufabrikuotą ikiteisminio tyrimo bylą. Reikia dar priminti, kad vėliau (iškart po AB bankui Snoras lemtingų 2011-11-16 dienos įvykių), tas pats  gen. prokuroro pavaduotojas D.Raulišaitis buvo kaltinamas, kad po jo Generalinės prokuratūros patalpose suorganizuoto slapto teisėsaugininkų pasitarimo ir nutekėjo slapta informacija, apie planuojamus bei su prezidente D.Grybauskaite iš anksto suderintus teisėsaugininkų nesankcionuotus veiksmus prieš lietuviškus bankus, kas ir tapo 2011-11-15 d. garsiosios publikacijos „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ pagrindu.

https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismai-ir-teisejai/teiseju-biografijos/1693/c806

Advokatų kontorai „Tark Grunte Sutkiene“ (dabar „TGS Baltic“) vadovavo advokatė Eugenija Sutkienė. Taigi, į šią kompaniją 2014 m. rugsėjį ir perėjo advokatu dirbti prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas teisės ir teismų veiklos klausimais Ernestas Rimšelis (kaip jau minėta, prezidentūroje dirbo 2009 m. – 2014 m. liepa). Sutapimas, ar ne (greičiau – ne!), tačiau jau po mėnesio ši kompanija laimėjo tenderį konkurse, kuriame AB banko Snoras bankroto administratoriumi buvo paskirtas Gintaras Adomonis, UAB „Valnetas“ vadovas.  O advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“ tapo Snoro kreditorių komiteto oficialiu konsultantu juridiniais klausimais. O dar po mėnesio (nuo 2014 m. lapkričio mėn.pradžios) jie jau oficialiai kartu pradėjo darbuotis Snore.

Kaip yra žinoma, Snoro banko kreditorių komitetui vadovauja Aurelija Mažintienė, kuri taip pat dirba VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“ vadovės pareigose. O į šias pareigas ją paskyrė dar buvusios A.Kubiliaus konservatorių vyriausybės finansų ministrė I.Šimonytė (prieš tai atleidusi iš darbo jai neįtikusį buvusį fondo ilgametį direktorių R.Žilinską). Ta pati I.Šimonytė, kuri asmeniškai daugiausiai ir prisidėjo prie Snoro banko sužlugdymo ir kuri šiandien (iš tiesų būdama tik prigimtine tarnaite) nuo konservatorių partijos kandidatuoja į šalies prezidento postą. Ranka ranką plauna? Vertinant visa tai, ir pavadinti tai kitaip, – nei politinė korupcija, – nebeišeina.

Taigi, išvadoje: AB banko Snoras sužlugdymas ir jo tyčinis bankrotas tapo kontroliuojamas, taip sakant, išskirtinai savų. Taip AB bankui Snoras, vaizdžiai tariant, buvo padėtas taškas.

Kodėl Snoro kreditorių komiteto pirmininkė A.Mažintienė dar ne teisiamųjų suole?

Žiūrint į pastarųjų metų įvykius Snoro istorijoje ir kartas nuo karto pasirodančius spaudoje skandalingus straipsnius apie nusikalstamai prastą Snoro banko administravimą, pusvelčiui pardavinėjant banko turtą ir, tuo būdu, grobstant kreditorių lėšas, labiausiai stebina tai, jog A.Mažintienė, kartu būdama ir  VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“ direktore bei Snoro banko kreditorių komiteto pirmininke (kaip parodė tolimesni įvykiai), pasirodo tiko visiems (net ir po I.Šimonytės) buvusiems finansų ministrams: ir R.Šadžiui, ir R.Budbergytei. Tinka ir dabartiniam finansų ministrui V.Šapokai.

Kas gali paneigti, jog A.Mažintienė taip ilgai vadovaujanti  VĮ “Indėlių ir investicijų draudimo fondas”  bei jau daugiau kaip 7  metus (akivaizdu, nežiūrint net visų tų viešai  nuskambėjusių  didžiulių Snoro  istorijos skandalų!), užima Snoro banko kreditorių komiteto pirmininkės pareigas, – galimai, tik todėl, – jog ji sugeba gerai dalintis tuo, kas lieka nuo Snoro banko didelės vertės turto išpardavimo pusvelčiui ir /ar/ piniginių lėšų išplovimo iš Snoro klientų sąskaitų?!

To pasėkoje, Snoro banko kreditorių komitete (o iki to, dar anksčiau – Vilniaus apygardos teismo teisėjo A.Maciejevski nutartimis) buvo tvirtinamos nepagrįstai didelės bankroto administratoriaus N.Cooperio išlaidų sąmatos, tiesiog švaistomi banko kreditorių pinigai bei tvirtinami abejotini, pusvelčiui pardavinėjamo didelės vertės AB banko Snoras turto, sandoriai, kurie akivaizdžiai buvo žalingi ne tik AB bankui Snoras, jo akcininkams ir kreditoriams, bet ir valstybei. Juk 2011-11-16 d. Snoro bankas buvo nacionalizuotas, t.y. suvalstybintas!

Tokiu būdu, A.Kubiliaus vadovaujamos konservatorių – liberalų vyriausybės, Lietuvos banko, vadovaujamo V.Vasiliausko ir Prezidentūros – šio nusikalstamo susivienijimo, buvo neteisėtai užvaldytas visų Snoro banko kreditorinių reikalavimų tenkinimas, jų išmokų eiliškumo nustatymas ir 2,4 milijardų eurų (8,2 mlrd. litų) vertės visas penktojo pagal dydį šalies banko – AB banko Snoras turtas.

Faktiškai per kiek daugiau nei 7 metus, prėjusius  po Snoro “nacionalizavimo”, buvo išvogta apie pusę AB banko Snoras turto, t.y. apie 1,2 milijardų eurų (daugiau kaip 4 mlrd,litų)!

Anksčiau šie „veikėjai“ administravo ir Ūkio banką

Dar iki tampant AB banko Snoras bankroto administratoriumi, G.Adomonis kartu su E.Sutkienės vadovaujama advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“ kartu darbavosi, vykdant bankroto procedūras bei administruojant turtą, Ūkio banke. Matomai, kai pritrūko, ką vogti šiame banke, perėjo papildomai darbuotis į Snoro banką.

Tačiau, reikia manyti, kad tokio paskyrimo (Snoro bankroto administratoriumi) G.Adomonis nebūtų pelnęs be prezidentės D.Grybauskaitės statytinio, Lietuvos banko vadovo V.Vasilausko pagalbos ir jo asmeniško sudalyvavimo visoje šioje korupcinėje grandinėje, apimančioje net ir aukščiausią Lietuvos valdžios elitą.

https://www.vz.lt/archive/article/2014/11/11/snoro-ir-ukio-bankai-bus-to-paties-administratoriaus-rankose

D.Grybauskaitės patarėjas E.Rimšelis ir advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“ puikiai įsijungė į visą tą valdžios korupcinę grandinę

Taigi, nuo 2014 m. lapkričio 4 d. G.Adomonis kartu su šia advokatų kontora („Tark Grunte Sutkiene“) jau valdė milijardinį AB banko „Snoras“ turtą, ir kurį, nuo to meto, jie visi šauniai „tratina“. Snoro banko turtas buvo ir yra  pusvečiui pagal išankstinius susitarimus pardavinėjamas „į kairę ir į dešinę“. O prezidentės D.Grybauskaitės patarėjo teisės ir teismų veiklos klausimais E.Rimšelio to metu įsidarbinimas advokatų kontoroje „Tark Grunte Sutkiene“ aiškiai buvo su politinės korupcijos „kvapeliu“. Kaip greitai parodė tolimesni įvykiai, tai E.Rimšelis puikiai įsijungė į visą tą valdžios korupcinę grandinę, aktyviai prisidedančią prie AB banko Snoras ir jo grupės įmonių turto išpardavimo pusvelčiui bei jo išvogimo. Matomai, E.Rimšelio užduotis ir buvo kontroliuoti tą esminį banko turto (paskolų portfelio)  pardavimą, o, galimai, ir gautų „otkatų“ teisingą pasidalijimą! 

AB bankas Snoras visą tą laiką yra sąmoningai išvaginėjamas

Kalbant apie paskutinius svarbiausius įvykius Snoro istorijoje, būtina atskleisti faktus ir detales, kaip dabartinis banko Snoras  bankroto administratorius G.Adomonis, pritariant E.Sutkienės  advokatų komandai, ženkliai mažesne kaina parduoda aukšto likvidumo banko aktyvus. Banko kreditoriai ir visuomenė privalo žinoti, kas ir kaip uždirba iš tų Snoro aktyvų išvogimo  bei būtina atskleisti, kokie oficialūs asmenys tiesiogiai įtraukti į turto pardavimo abejotinas schemas.

Nuo Lietuvos banko inicijuoto banko Snoras bankroto procedūros pradžios 2011 m. lapkričio 16 d. praėjo daugiau kaip septyni metai. Bankas Snoras visą tą laiką sąmoningai išvaginėjamas, ir tai neša milžiniškus nuostolius banko kreditoriams ir akcininkams, o tuo pačiu ir valstybei. Vyksta nepateisinamas Grybauskaitės statytinio, buvusio prezidentės rinkimų štabo vadovo, Lietuvos banko valdybos pirmininko  V.Vasiliausko kartu su užsieniečiais bankroto administratoriais organizuotas Snoro banko indėlininkų apiplėšimas, švaistomi šimtai milijonų įvairaus plauko konsultantams,  vagiamos kreditorių lėšos bei ir toliau metai iš metų tęsiamas pinigų plovimas, aiškiai meta šešėlį ant aukščiausių mūsų valstybės vadovų. Kitaip sakant, morodieriai jau 7 metus plėšia “mirusį“ banką, o pinigai Snore kaip nesibaigia, taip nesibaigia.

Tačiau nei prokurorams, nei STT tyrėjams tai nerūpi. Niekas negina nei valstybės turto, nei viešojo intereso. Šios tarnybos – tai tik marionetės vienos partijos rankose.

Pusvelčiui parduodant AB banko Snoras paskolų portfelį, pavogta arti milijardo eurų!

Ypač didelį dėmesį reikia skirti dviejų kreditinių portfelių pardavimui  sumažintomis kainomis: pagrindiniam ir vadinamajam rusiškajam paskolų portfeliui.

Rusiškajį paskolų portfelį sudarė 15 paskolų verslo subjektams ir 9 paskolos individams. Dauguma klientų buvo Rusijoje registruotos įmonės ir fiziniai asmenys. Visos šios paskolos buvo užtikrintos Rusijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, kuris registruotas Maskvoje, Maskvos srityje, Sankt Peterburge, Jekaterinburge, Kaliningrade. Užstatai: nuo butų iki gyvenamųjų namų, verslo ofisų pastatų, viešbučių ir gamyklų. AB bankui Snoras buvo iš viso įkeisti  36 gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektai ir dar 9 atskiri didelės vertės žemės sklypai. Remiantis turimais dokumentais bei skaičiais,  reali banko Snoras rusiškojo paskolų portfelio vertė sudarė apie 140 milijonų eurų.  Tuo galima įsitikinti, išnagrinėjus, Snoro banko bankroto administratoriaus užsakymu parengtą, KPMG Baltic „AB banko Snoras paskolų portfelio pardavimo prospektą“. Reikia pažymėti, jog šis paskolų portfelis 2016 m. gegužės mėnesio pabaigoje buvo parduotas iš Lietuvos pusės net neįvardytam pirkėjui (!) už 676 000 000 Rusijos rublių (tik kiek daugiau nei 9 mln. eurų!), t. y. tik už 7 proc. realios jo vertės! Šiuo sandoriu banko Snoras kreditoriams buvo padaryta žala – 130 milijonų EUR!

Tai tikras nusikaltimas! Ir visame tame, visuose paruošiamuosiuose darbuose, pirkėjo paieškose bei derybose dalyvavo dabar jau Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas užimantis, buvęs prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas teisės ir teismų veiklos klausimais  E.Rimšelis. 

Akivaizdu, jog Snoro rusiškųjų paskolų portfelio pardavimo sandoris nuo pat pradžių iki galo buvo korumpuotas!

Šiandien faktais galima patvirtinti, kad dar 2015 m. rudenį  Snoro banko bankroto administratorius G. Adomonis pats asmeniškai  kartu su advokatu Agniumi Pilipavičiumi iš advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ (dabar „TGS Baltic“ (Varul Tark Sutkiene)  ir Investuotojų asociacijos direktoriumi Tomu Pilipavičiumi  ne kartą skraidė į Maskvą deryboms su rusiškųjų kreditų portfelio pirkėju – Rusijos įmone  OOO “Platforma-Finance”, kad pravesti tą korumpuotą sandorį.

Taigi, grįžtant prie AB banko Snoras rusiškųjų paskolų portfelio pardavimo, būtinai reikia pažymėti, kad, vis dėlto, iki šiol tų rusiškųjų paskolų porfelio pirkėjas (t.y. Rusijos įmonė OOO „Platforma-Finance“) pačio banko Snoras nėra oficialiai neįvardintas.  Visa tai laikoma paslaptyje, informacija Lietuvoje neskelbiama. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad visą šį „kreivą“ sandorį (pusvečiui parduodant Snoro banko turtą bei užslaptinant pirkėją) banko bankroto administratoriui G.Adomoniui reikėjo juk pasitvirtinti ir Snoro banko kreditorių komitete. Tačiau pati kreditorių komiteto pirmininkė Aurelija Mažintienė matomai ne už skaidrumą yra, todėl patvirtinti šį „išskirtinį“, bankui akivaizdžiai žalingą sandorį jai, atrodo, didelių sunkumų nesudarė. Kaip ir kitiems kreditorių komiteto nariams. Nebestebina ir tai, kad visa tai dar ir dabar sugebama taip įslaptinti, jog net Snoro banko kreditoriai nesuuodžia, jog yra vedžiojami „už nosies“.

http://www.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/snoras-pardave-kaimanu-paskolu-portfeli-755241

 Korumpuoti ir advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ advokatai

Dar reika būtinai paminėti  Snoro banko kreditorių komitete dirbančią, įtakingą komiteto narę Dovilę Burgienę, kuri yra laikoma banko kreditorių komiteto pirmininkės A.Mažintienės „dešiniąja ranka“. Ji padeda A.Mažintienei kreditorių komitete „prastūminėti“ abejotinus banko bankroto administratoriaus G.Adomonio sandorius (kaip ir anksčiau N.Cooperio). Tuo pačiu D.Burgienė dirba advokate advokatų kontoroje „Valiūnas ir partneriai Ellex“ (anksčiau vadinosi Lawin advokatų kontora). Anksčiau toje pačioje advokatų kontoroje penkerius metus dirbo ir dabartinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, iki jo paskyrimo 2016 m. balandžio mėn. į tas pareigas prezidentės D.Grybauskaitės dekretu. Reikia pažymėti, kad 2009 metais V.Vasiliauskas buvo D.Grybauskaitės prezidento rinkimų štabo vadovu, kai ši pirmą kartą kandidatavo į šalies prezidento postą. Akivaizdu, jog šias aukštas pareigas Lietuvos banke (net nebūdamas bankininku!),  V.Vasiliauskas gavo už šį politinį darbą kaip dovaną. Dar iki to, V.Vasiliauskas buvo finansų ministrės D.Grybauskaitės pavaldinys Finansų ministerijoje, kai ši tenai vadovavo.

Pats advokatas, advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“  vadovas Rolandas Valiūnas neseniai spaudoje skelbėsi, jog tapo turtingiausiu advokatu Baltijos šalyse. Pastaruoju metu R.Valiūnas žiniasklaidoje taip pat gyrėsi, jog per tuos septynerius metus po Snoro įvykių, „susitaupė“ ženklią pinigų sumą ir iš tų lėšų pasistatė sostinės Užupio rajone sau gyvenamąjį namą bei šalia net atidarė savo sukauptų paveikslų ir kitų meno dirbinių muziejų.

Kur gi, ne. Apmaudu ir apgailėtina, – bet tai yra melas. Pinigus R.Valiūnas „sukaupė“, kartu su apsivogusiu Snoro bankroto administratoriumi N.Cooperiu,  išplaudami juos iš banko Snoras klientų sąskaitų!

Visa ši korupcinė grandinė nuo pat  apačios iki pat viršaus labai aiškiai išsidėsto ir, akivaizdu, kad tai sudaro sąlygas  nebaudžiamam AB banko Snoras turto išvogimui, kas, beje,  ir vyksta jau daugiau kaip 7 (septyni) metai! 

1 milijardo eurų vertės parduotą Snoro banko paskolų portfelį administruoja vienas darbuotojas?!

Aukščiau minėta, jog esminis pagrindinis AB banko Snoras paskolų portfelis 2015 metų pačioje pabaigoje buvo parduotas už nepateisinamai sumažintą kainą: vietoje realios , beveik 1 milijardo eurų (3,45 mlrd. litų) sumos, jis buvo parduotas už 169 milijonus eurų (17 proc. realios vertės!). Jei kalbėti tiksliai skaičių kalba, tai ataskaitinei datai – 2011-12-01 d. AB banko Snoras paskolų portfelio apskaitinė vertė sudarė 1,065 miljardų eurų (3,675 mlrd.litų). O tas pats paskolų portfelis grynąja verte (atskaičius banko padarytus atidėjinius galimam blogų paskolų dengimui – 60 milijonų eurų, ekvivalentu 208 mln.litų) sudarė – 1,004 milijardų eurų (3,468 mlrd. litų). Ir būtina pabrėžti, jog visi tie skaičiai yra oficialūs ir paimti iš Snoro bankinės programos Forpost duomenų bazės. Šie apskaitos duomenys buvo teikiami kasdieninėse ir kas mėnesio ataskaitose Lietuvos bankui. Buvo teikiami net ir tuo laiku, kai AB bankui Snoras jau vadovavo paskirtasis laikinasis administratorius S.Freakley.

Lietuviško paskolų portfelio pirkėjas dar labiau stebina ir atrodo ne mažiau įtartinas nei slaptasis rusiškųjų paskolų pirkėjas, –  tai UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Šiame UAB’e oficialiai dirba vos 1 (vienas) samdomas darbuotojas (Rekvizitai.vz.lt duomenimis, tai tiesa).

Akivaizdžiai, tuo galima įsitikinti ir pažvelgus į UAB „Baltijos kredito sprendimai“ internetinę svetainę (žiūr. nuorodą).

https://rekvizitai.vz.lt/imone/baltijos_kredito_sprendimai/darbuotoju-skaicius/

Visuomenei dar 2015 m. viduryje buvo deklaruojama (iš tiesų, paprasčiausiai meluojama!), kad šio paskolų potfelio pirkėjas pirkėjas yra, neva, vienas iš didžiausių Vokietijos bankų. Po to buvo sakoma, kad perka kažkokie Liuksemburge naujai įregistruoti ofšoriniai investiciniai fondai ir bendrovė „Baltijos kredito sprendimai‘. Galų gale realiai pirkėjas liko vienas – tai UAB „Baltijos kreditų sprendimai“, turinti tik vieną samdomą darbuotoją!

BNS duomenimis, Snoro banko paskolų portfelį už ne mažesnę kaip 169,685 mln. eurų kainą dar 2015 m. liepos 31 d. nusipirko tik 2015 m. kovo pabaigoje (t.y. prieš 3 mėnesius iki to!) įsteigta bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“ (BKS),  O 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje buvo gautas (sulaukta) LR Konkurencijos tarnybos leidimas. Dar už mėnesio – 2015 m. gruodžio mėn. sandoris buvo baigtas.  AB banko Snoras pagrindinio paskolų portfelio įsigijimą, neva,  finansavo tarptautinių investuotojų konsorciumas, susidedantis iš dviejų Liuksemburge naujai registruotų ofšorinių investicinių fondų „Pine River Fixed Income Lux Investments“ ir „Pine River Lux Investments“ ir vieno didžiausių Europoje Vokietijos bankų „Deutsche Bank“. Bet čia spaudai – kad skambiau ir įtikinamiau būtų!…

Taigi, išvadoje: Šioje įmonėje (BKS) dirba vos vienas samdomas darbuotojas. 1 milijardo eurų vertės paskolų portfelį administruoja vienas darbuotojas?! Tai yra neįtikėtina! O juk šį sandorį tvirtino Konkurencijos taryba. Jie nieko nematė?!

Bankroto administratoriaus G.Adomonio ir buvusio prezidentės patarėjo E.Rimšelio korumpuotų veiksmų pasėkoje Snoro kreditoriams buvo padaryta 800 milijonų eurų žala

Taigi, Snoro bankroto administratoriaus G.Adomonio, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ vadovės E.Sutkienės ir toje pačioje kompanijoje dirbančio įtakingo buvusio prezidentės D.Grybauskaitės patarėjo  E.Rimšelio pastangomis, Snoro banko pagrindinis paskolų portfelis, rezultate įvykdyto korumpuoto sandorio, buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą, nei jis buvo vertas.

Kyla visiškai logiškas klausimas: Ir kam iš viso reikėjo parduoti AB banko Snoras paskolų portfelį? Juk patys bankroto administratoriai dar anksčiau buvo oficialiai pranešę, kad vien per laikotarpį nuo bankroto paskelbimo 2011 m.gruodžio 7 dieną  iki 2013 m. gruodžio 31 d., „aktyviai“ valdydami banko paskolų portfelį, jie jau sugrąžino Snoro bankui bemaž trečdalį milijardo eurų (bemaž 1 mlrd. litų). Konkrečiai sugrąžinta 290 milijonų eurų (1 milijardas litų!). Tad kam, liaudiškai kalbant, reikėjo pjauti vištą, nešančią auksinius kiaušinius? Juk praktiškai tada, dar palaukus trejetą ketvertą metų, ir būtų padengtas visas, – net ir bankroto administratoriaus N.Cooper tuo metu sugalvotas bei „nupaišytas“ir, tuo būdu, viešai deklaruotas (neva, nustatytas?) Snoro turto trūkumas!

Tuo pačiu pats tas faktas, jog paskolų portfelis atnešė bankui didžiausias pajamas, dar kartą tik patvirtina tai, jog priešingai, – nei viešai bandė teigti Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, – AB banko Snoras paskolų portfelis buvo labai kokybiškas ir pelningas.

Ir čia atsakymas (kodėl parduota) galėtų būti tik vienas. Žinant (kaip rodo ydinga praktika), abiejų Snoro bankroto administratorių (tiek N.Cooperio, tiek ir G.Adomonio) sugebėjimus parduoti banko turtą pusvečiui (už 5, 7, 10 ar maksimum 15 proc. turto realios vertės, dar gi, sudarant greta lygiagrečiai kitą sandorį „po stalu“), bei žinant, kad nuo pat pradžių AB banko Snoras pagrindinio paskolų portfelio pardavimu užsiiminėjo viena iš tūlo „veikėjo“ N.Cooperio vadovaujamai įmonei „Zolfo Cooper Europe“ priklausančių dukterinių kompanijų – „Zolfo , kad Cooper Capital Management“, – tai kitokio rezultato ir negalima buvo tikėtis. Belieka konstatuoti, kad šis sandoris atnešė didžiulį nuostolį (700-800 mln. EUR) Snoro kreditoriams, padaryta nusikalstamai milžiniška žala ir valstybei.

https://www.alfa.lt/straipsnis/15397682/sugrazinta-daugiau-kaip-1-milijardas-litu-mokejimu-uz-snoro-isduotas-paskolas

Per 7 metus praėjusius po Snoro „nacionalizavimo“  išvogta apie pusę AB banko Snoras turėto turto

Faktas: Per septynerius metus po Snoro „nacionalizavimo“ buvo išvogta apie pusė AB banko Snoras turto, – t.y. iš 2,4 milijardų eurų (8,2 mlrd.litų) balanse turėto turto jau po 2011-11-16 dienos pavogta apie 1,2 milijardų eurų (virš 4 mlrd. litų )! Tą galima nesunkiai dokumentais įrodyti.

Bet kas svarbiausia, būtina atkreipti dėmesį, kad vagystės iš Snoro banko ir vyksta ir toliau. Nes niekas nekontroliuoja  dabartinio banko bankroto administratoriaus G.Adomonio komandos (jie nėra niekam atskaitingi!) . O Snoro banko kreditorių , vadovaujamas A.Mažintienės, tiesiog žiūri į visa tai „pro pirštus“. Pastarieji  – UAB „Valnetas“ vadovas G.Adomonis ir E.Sutkienės vadovaujama advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“ – patys jau daugiau kaip keturi metai tiesiog nusikalstamai  administruoja jiems patikėtą didelės vertės Snoro banko turtą. Todėl ir susidaro tokia situacija, kai Snoro aktyvai yra paprasčiausiai išvaginėjami, o patys administratoriai tarpsta ir visame tame vargo nemato.

Valstybė žlunga visiems – ir jokių reformų, jokio visuotinio apsivalymo

Ar galima po viso to, laikyti teisėjus Andžej Maciejevski ir Ernestą Rimšelį nepriekaištingos reputacijos, kad jie galėtų toliau eiti savo pareigas, kilti karjeros laiptais, o svarbiausia, ar gali, patys būdami nesąžiningi,  šie teisėjai vykdyti teisingumą ir teisti kitus asmenis?

Į šį klausimą, pirmiausiai, turi atsakyti prezidentė D.Grybauskaitė. Prezidentė, ir tik ji, yra už tai atsakinga. Juk ji savo dekretais skyrė į pareigas būtent šiuos nesąžiningus ir korumpuotus teisėjus. Bet, esu įsitikinęs, jog iš D.Grybauskaitės jokio  vertinimo ir atsakymo į šį užduotą klausimą nesulauksime. Prezidentė, kaip žinome, į nesuderintus klausimus neatsakinėja.

Tačiau prezidentė D.Grybauskaitė, ji ir tik ji, pirmiausiai, yra atsakinga už tai, kad per savo dvi kadencijas leido šalyje taip suklestėti korupcijai, kad šiandien tikrai nerastume nei vienos mūsų visuomenės gyvenimo srities, kur ji per tą laikotarpį nebūtų įsigalėjusi.

Šiandien yra aišku, kaip du kart du, – kodėl D.Grybauskaitės įpėdinė I.Šimonytė stumiama į prezidentus  – uždengti buvusias ir būsimas konservatorių aferas. Tai jiems žūtbūtinis klausimas. Todėl ypatingai svarbu, kad iki rinkimų būtų buvusios aferos paviešintos. Taip Lietuva išvengtų būsimų konservatorių aferų. Be to, Seimo Krizės komisijai ypač svarbu gauti atitinkamus dokumentus iš ES ir TVF, kad pagrįsti M.Starkevičiūtės parodymus ir dokumentiškai įrodyti prezidentės D.Grybauskaitės taip mylimų konservatorių machinacijas bei įrodyti, kas Lietuvoje iš to brangaus skolinimosi iš švedų bankų praturtėjo ir kas inicijavo Snoro ir Ūkio bankų bankrotus.

 


Patiko? Pasidalinkite!