Patiko? Pasidalinkite!

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį ramiame Varėnos rajono Lavyso kaime nuaidėjo sprogimas, prikėlęs vietos gyventojus. Į ežero ledą įsirėžęs ir detonavęs neatpažintas objektas – pirminiais duomenimis, dronas – paliko ne tik skylę lede, bet ir daugybę nepatogių klausimų šalies gynybos vadovybei.

Radarai tylėjo, pranešė pilietis

Nors Lietuva deklaruoja stiprinanti oro gynybą ir investuojanti milijonus į stebėjimo sistemas, šis incidentas apnuogino rimtą spragą. Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis pripažino: kariuomenės radarai objekto, kirtusio valstybės sieną, neužfiksavo.

Apie įvykį tarnybos sužinojo ne iš modernių technologijų ekrano, o iš eilinio piliečio, kuris apie 3 valandą nakties išgirdo drono variklio garsą ir sprogimą. Tai kelia pagrįstą nerimą – jei nedidelis, vidaus degimo varikliu varomas dronas gali nepastebėtas kirsti sieną ir nukristi netoli gyvenvietės, kokia yra tikroji mūsų „skydo“ būklė?

Variklio mįslė: kodėl delsiama įvardyti modelį?

Įvykio vietoje rasta viena svarbiausių detalių – vidaus degimo variklis. Specialistų teigimu, būtent variklio modelis ir serijinis numeris yra tiesiausias kelias nustatyti objekto kilmę.

Viešojoje erdvėje jau kyla klausimų: kodėl kariuomenė ir tyrėjai neskuba įvardyti radinio specifikacijų? Ar tai rusiškas „Shahed“ (Geran-2), kuriuos Rusija naudoja atakuoti Ukrainą, o gal tai Ukrainos pajėgų naudojamas aparatas, nuklydęs nuo kurso dėl elektroninės kovos priemonių poveikio? O gal tai Irano dronas?

Skaidrumo trūkumas šioje situacijoje gimdo sąmokslo teorijas. Jei variklis priklauso specifiniam rusiškam modeliui, tai būtų tiesioginis įrodymas apie dar vieną oro erdvės pažeidimą. Jei tai ukrainietiškas dronas – tai reikalautų diplomatinio paaiškinimo. Tačiau tylėjimas tik stiprina nuojautą, kad bandoma išvengti nepatogių išvadų apie mūsų oro gynybos neefektyvumą.

„Kiauras“ dangus ir pamokos

Incidentas Varėnos rajone parodė skaudžią realybę – mažas, žemai skrendantis objektas vis dar yra „kietas riešutėlis“ mūsų stebėjimo sistemoms. Kariuomenės atstovai teisinasi, kad radarai turi savo ribas, tačiau visuomenei, gyvenančiai geopolitinės įtampos sąlygomis, tokie paaiškinimai skamba silpnai.

Kol tyrimas tęsiasi, Lavyso ežero nuolaužos lieka nebyliu įrodymu, kad hibridinio karo ar techninių klaidų akivaizdoje saugumo garantijos popieriuje ne visada sutampa su realybe. Ar po šio įvykio bus priimti sprendimai užlopyti „skyles“ danguje, ar ir toliau kliausimės tik budriais piliečiais?

Lietuvos žmonės laukia atsakymų. Ir ne tik apie tai, kas nukrito į ežerą, bet ir apie tai, kodėl mes to nematėme.

BV inf.


Patiko? Pasidalinkite!