Jungtinių Valstijų oro gynybos sistema susiduria su didžiausiu iššūkiu per pastaruosius dešimtmečius. Dėl suintensyvėjusių globalių konfliktų Artimuosiuose Rytuose, paramos Ukrainai ir Izraeliui, JAV kariuomenės „Patriot“ raketų atsargos išseko iki kritinio lygio. Strateginių ir tarptautinių studijų centro duomenys atskleidžia nerimą keliančią realybę – vos per kelias intensyvių karinių veiksmų savaites šalis sunaudojo maždaug pusę visų savo turėtų „Patriot“ raketų atsargų, o gynybos pramonė tiesiog nepajėgia užpildyti atsiradusio deficito.
JAV ir jos sąjungininkės buvo priverstos gintis nuo pigių, masiškai gaminamų Irano dronų naudodamos itin brangias, maždaug 4 milijonus JAV dolerių kainuojančias „Patriot“ raketas. Rezultatas – pramonės pajėgumų disbalansas. Kol konflikto zonose buvo iššauta daugiau nei 1 000 raketų, gynybos milžinė „Lockheed Martin“ per tą patį laikotarpį spėjo pagaminti ir pristatyti vos 172 naujus vienetus.
Ši raketų krizė tiesiogiai smogė ir JAV sąjungininkams: Vokietijai, Lenkijai bei Saudo Arabijai ginkluotės tiekimas vėluoja, o Šveicarijai sistemų pristatymas atidėtas mažiausiai penkeriems metams. Ekspertai prognozuoja, kad iki konflikto buvusį amunicijos lygį pavyks atstatyti ne anksčiau kaip 2029 metų viduryje.
Siekdamas suvaldyti gresiančią nacionalinio saugumo krizę, JAV prezidentas Donaldas Trumpas griebėsi radikalių priemonių ir aktyvavo Gynybos pramonės aktą (DPA). Šis žingsnis leidžia valstybei įsikišti į privačių įmonių gamybos planus ir pereiti prie dalinės karo ekonomikos modelio. Baltieji rūmai jau pradėjo oficialias derybas su didžiaisiais JAV automobilių pramonės gigantais – „General Motors“ ir „Ford“. Tikimasi, kad šių koncernų gamyklos ir laisvi konvejerių pajėgumai bus skubiai pritaikyti „Patriot“ bei „Tomahawk“ raketų komponentų gamybai, o dalis licencijų bus perduota gamybai Europoje, taip bandant išgelbėti stringančią globalią oro gynybos grandinę.
SN inf.