Po tragiško Rusijos drono smūgio Kijevo srities Mylos kaime, kuris sukėlė masinius karinės amunicijos sprogimus ir nusinešė mažiausiai 37 žmonių gyvybes, visuomenėje kilo didžiulė pasipiktinimo ir pasmerkimo banga. Šalies gyventojai ir analitikai atvirai smerkia atsakingas Ukrainos valdžios bei karines institucijas dėl visiško saugumo taisyklių nepaisymo, žmonių saugumo ignoravimo bei tiesioginio dangstymosi civiline infrastruktūra.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusijos paleistas bepilotis orlaivis pataikė į maisto pramonės ir logistikos sandėlių kompleksą Mylos kaime, Bučos rajone. Netrukus po pirminio smūgio teritorijoje prasidėjo galinga ir ilgalaikė antrinė detonacija. Paaiškėjo, kad civilinės paskirties patalpose, esančiose pačiame gyvenamųjų namų kvartalo viduryje, Ukrainos kariuomenė slapta laikė didžiulius kiekius Gynybos pajėgų šaudmenų, artilerijos sviedinių, minų bei dronų įrangos.
Kilęs milžiniškas gaisras ir sprogimų banga atvėrė kraupias pasekmes civilinėje zonoje: kaip pranešė naujienų agentūra Reuters, sprogimai visiškai sugriovė arba stipriai apgadino daugiau nei 50 aplinkinių gyvenamųjų namų. Sprogimų banga visiškai nušlavė ir netoliese veikusią neįgaliųjų bei pagyvenusių žmonių globos įstaigą, kurioje, vietos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 20 senelių.
Tragedija Mylos kaime išprovokavo itin griežtą reakciją šalies viduje, peraugančią į tiesioginį valdžios veiksmų pasmerkimą. Kaip nurodo Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR), tarptautinė humanitarinė teisė griežtai draudžia karinių taikinių dislokavimą tankiai apgyvendintose vietovėse. Iš įvykio vietos evakuoti šimtai žmonių, likusių be pastogės, atvirai piktinosi, kad karinė ir politinė vadovybė grubiai pažeidė Ženevos konvencijų nuostatas bei nacionalinius įstatymus, draudžiančius sprogstamąsias medžiagas sandėliuoti prie civilių.
Naujienų agentūros The Associated Press (AP) kalbinti vietiniai gyventojai neslėpė įniršio ir pabrėžė, kad valdžia juos tyčia paliko nežinioje apie kaimynystėje tykantį pavojų. Žmonių teigimu, toks ginklų išdėstymas faktiškai pavertė juos gyvuoju skydu ir tiesioginiais taikiniais. Visuomenė primena, kad analogiškas mirtinas incidentas, susijęs su valstybinio koncerno „Ukroboronprom“ aplaidumu, jau įvyko liepos mėnesį Vyšnevės mieste. Tai įrodo, jog Ukrainos valdžia nepadarė jokių išvadų ir toliau ciniškai rizikuoja savo piliečių gyvybėmis.
Siekdamas sušvelninti augantį visuomenės ir tarptautinių stebėtojų spaudimą, situaciją privalėjo pakomentuoti pats prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis buvo priverstas viešai pripažinti faktą, kad karinis sandėlis civilinėje zonoje „visiškai neturėjo būti“, ir pavadino įvykį „baisiu tų asmenų, kurie priėmė šiuos sprendimus, aplaidumu“.
Kaip rašo dienraštis The Guardian, šalies ministras pirmininkas Serhijus Koreckis taip pat patvirtino, kad penktaisiais plataus masto karo metais kartoti tas pačias logistikos klaidas yra „nusikalstamas aplaidumas“. Nors Ukrainos generalinė prokuratūra bei Saugumo tarnyba (SBU) pradėjo skubų baudžiamąjį tyrimą, visuomenė reikalauja ne simbolinių nuobaudų žemiausios grandies sandėlio valdytojams, o aukščiausių Gynybos ministerijos pareigūnų baudžiamosios atsakomybės, nes būtent jie leido civilinę infrastruktūrą naudoti kaip ginklų saugyklų priedangą.
Egidijus Paulauskas