Šių metų Lietuvos visuomenės nuotaikos dėl karo Ukrainoje išlieka gana stabilios: dauguma žmonių linkę pritarti ir paramai Ukrainai, ir su tuo susijusioms priemonėms, ypač sankcijoms bei ES kursui. Tokį požiūrį galima apibūdinti ne vien kaip emocinį solidarumą, o kaip gana racionalų pritarimą politikai, kuri siejama su saugumu ir ilgalaikiu taikos tikslu.
Pagal 2026 m. pavasarį vykusio „Eurobarometro“ tyrimo duomenis, lietuviai dažniausiai sutinka su idėja, kad ES turi ir toliau remti Ukrainą iki teisingos bei ilgalaikės taikos. Šiam teiginiui Lietuvoje pritaria 79% respondentų. Tai svarbu ne tik dėl „paramos“ žodžio, bet ir dėl to, kad žmonės parodo palaikantys konkrečią kryptį: ne bet kokią, o iki taikos, kuri atitiktų aiškesnius lūkesčius ir principus.
Dar viena ryški nuotaikų ašis – grėsmės vertinimas. Lietuvoje 76% gyventojų pritaria tam, kad Rusijos invazija Ukrainoje yra grėsmė ES saugumui. Kitaip tariant, palaikymas Ukrainai dažnai atrodo ne kaip atskiras humanitarinis veiksmas, o kaip bendro Europos saugumo dalis. Kai visuomenė tai mato kaip tiesioginį interesų klausimą, parama tampa „tęstinė“ – žmonės ją lengviau pagrindžia ir gina.
Nuotaikos matomos ir pagal tai, kokioms paramos rūšims pritarimas didžiausias. Tyrime didelis palaikymas fiksuojamas finansinei ir humanitarinei pagalbai: jai pritaria 81% respondentų. Panašiai aukštai vertinamos ir sankcijos Rusijai – taip pat 81% žmonių. Tuo pačiu aukštu lygiu išlieka ir parama priemonėms, siejamosioms su Ukrainos kelio tęstinumu Europos link: Ukrainos kandidatystei į ES pritaria 72%, o idėjai, kad ES finansuotų karinės įrangos pirkimą ir tiekimą Ukrainai, pritaria 75%.
Jeigu kalbėtume apie prognozę, šioje situacijoje didžiausią įtaką šių metų nuotaikoms tikėtina daro ne vien karinių įvykių eiga, o platesnis kontekstas: ar žmonės ir toliau mato prasmę tęsti paramą, ar sprendimai atrodo nuoseklūs, o ne chaotiški. Kadangi 2026 m. pritarimo rodikliai išlieka aukšti keliuose skirtinguose klausimuose (nuo sankcijų iki finansinės ir karinės paramos, nuo saugumo iki įstojimo į ES), galima daryti išvadą, jog Lietuvoje dominuoja „nuoseklaus palaikymo“ modelis.
Žinoma, nuotaikos visuomet svyruoja pagal ekonomiką, energijos kainas, asmeninę patirtį ir geopolitinius signalus. Bet dabartiniai duomenys rodo vieną aiškų dalyką: dauguma lietuvių iš esmės linkę pritarti Ukrainai – ir pritarti „kryptingai“, per paramos, sankcijų ir ilgalaikės integracijos logiką.
Egidijus Paulauskas
Mes dedam dideli vyriska lytini organa ant tos nacistines Hohliandijos ir nacistines ES. Gaila kad komuniaga Putinas ne STALINAS. Europa seniai turejo buti uzkasta radioaktyviais pelenais.
Čerčilis:”aš tikiu tik ta statistika,kurią pats klastoju”
Šitie tyrimai su 99,9 proc. tikimybe išduoda tokius rezultatus, kokių reikia režimui. Iš ten ir jau planuojami 6 proc. „gynybai”…