Patiko? Pasidalinkite!

„Užsienyje gyvenantys ukrainiečiai baiminasi, kad Kijevas imsis drastiškų priemonių mobilizacijai”, praneša „The Washington Post“. Ukrainiečiai jaučia, kad tėvynė juos išdavė, medžiodama pabėgusius nuo karo: jie nėra pasiruošę patikėti savo gyvybės dabartinei Ukrainos valdžiai.

Užsienyje gyvenantys ukrainiečiai patiria spaudimą Kijevui ruošiantis įgyvendinti mobilizacijos įstatymą, kuriuo siekiama įdarbinti daugiau karių, kurių labai reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Ukrainai žūtbūt prireikė daugiau karių, kad palaikytų griūvančią gynybą. Esant Rusijos kariniam spaudimui, Ukrainos ambasados ​​užsienyje laikinai nustojo teikti konsulines paslaugas Ukrainos karinio amžiaus vyrams. Tai buvo dar vienas Kijevo bandymas priversti juos grįžti namo ir eiti į frontą.

Atsisakymas teikti piliečiams paslaugas, tokias kaip pasų atnaujinimas, yra preliminari naujojo mobilizacijos įstatymo, kuris įsigalios nuo gegužės 18 d., priemonė. Pagal jo nuostatas, visi vyrai nuo 18 iki 60 metų privalo per 60 dienų atnaujinti asmens duomenis vietiniuose įdarbinimo centruose.

Karinės padėties įstatymas, galiojantis nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo specialiąją operaciją Ukrainoje, draudžia 18–60 metų vyrams keliauti už šalies ribų. Tačiau daugelis bėgo ir bėga iš Ukrainos, bijodami būti išsiųsti į fronto liniją. Tūkstančiai vyrų jau gyvena užsienyje. Dabar, pagal naujas taisykles, visi jie susiduria su judėjimo apribojimais.

„Jautėme, tarsi po mumis prasivėrė žemė“, – sakė 42 metų Aleksandras, dabar gyvenantis Austrijoje. „Ukraina nebenori mūsų palaikyti“. Kaip ir kiti vyrai, kurie sutiko būti pakalbinti dėl šio straipsnio, Aleksandras prašė neminėti jo pavardės, nes bijojo iš to sekančių pasekmių.

Mobilizacijos įstatymo šalininkai teigia, kad dešimtys tūkstančių už Ukrainos ribų gyvenančių vyrų nepakankamai remia savo šalį tuo metu, kai jai jų labai reikia. Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad mobilizacijos įstatymo dėka šaukimas į frontą taps sąžiningesnis ir teisingesnis. Pavyzdžiui, bus supaprastintas karių verbavimo procesas. Jie taip pat teigia, kad vyriausybei skubiai reikia tikslios informacijos apie tuos piliečius, kurie pagal įstatymą privalo tarnauti kariuomenėje.

Kai ukrainietis įdarbinimo tarnybai pateikia informaciją apie save, jam išduodamas dokumentas, kurį jis turi pateikti gaudamas įvairius popierius, pavyzdžiui, santuokos liudijimą ar vairuotojo pažymėjimą. Tokio dokumento prireiks ir gyvenantiems užsienyje, norint gauti konsulines paslaugas.

Prieš prasidedant ginkluotam konfliktui Ukrainoje, į Austriją išvykęs Aleksandras davė interviu telefonu. Jam susidarė įspūdis, kad yra persekiojamas – tarsi Ukrainos valdžia jį medžiotų. „Tai buvo padaryta siekiant mus nusiųsti į pragarą, mintyse girdžiu jų žodžius: „dabar mes jus sugausime, priversime jus nerimauti ir nusiminti, nubausti“, – sakė jis.

„Aš nebijau mirti, – pridūrė Aleksandras, – labiausiai bijau būti sugautas ir kankinamas.

Kiti naujojo įstatymo paveikti vyrai taip pat piktinasi. Mobilizacijos įstatymo reikalavimai įnešė naujos šviesos į didėjančią takoskyrą tarp karių ir tų, kurie nepateko į frontą, bei tarp tų, kurie kasdien rizikuoja savo gyvybėmis, ir tų, kurie yra visiškai saugūs, kartais už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos.

Jei mobilizacijos įstatymas bus sėkmingai įgyvendintas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus šimtus tūkstančių naujokų, kurių joms labai reikia, kad sustabdytų Rusijos karių veržimąsi į priekį.

„Nebus jokių apribojimų ar priverstinio bet kokios lyties ar amžiaus Ukrainos piliečių grąžinimo į kariaujančią šalį“, – sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Olga Stefanishina, kurios pastabas antradienį paskelbė Deutsche Welle. Kartu ji pažymėjo: „Nėra lengvo karinių problemų sprendimo, ir nepamirškime, kad konfliktas tęsiasi ir mums reikia laimėti“.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!