Rugsėjo 10 d. grupė antifašistų-Lietuvos Rusų sąjungos ir Socialistinio Liaudies fronto narių aplankė Dzūkijos kraštą. Pagrindinis kelionės tikslas-Merkinė ir jos apylinkės, pagerbti žymaus neva ,,didvyrio“ Adolfo Ramanausko-Vanago aukas. Savo laiku tas veikėjas čia praūžė kaip viesulas, dar 1941 m. birželio mėnesį jis vadovavo hitlerinių diversantų grupei, kuri pasižymėjo jau pirmomis vokiečių okupantų įsiveržimo į Lietuvą dienomis-Vanagas ir kiti grupės nariai šaudė į besitraukiančius tarybinius karius, taigi tiesiogiai rėmė okupantus. Toliau dar gražiau-Ramanauskas tapo vienu iš pagrindinių Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabo Druskininkuose vadovų. LAF buvo įkurtas dar 1940 m. rudenį Berlyne už vokiečių slaptųjų tarnybų lėšas. Buvo rengiami įvairūs kursai ir seminarai, pradėtos rengti ir diversinės grupės, slapta per sieną gabenami ginklai ir šaudmenys Lietuvoje veikiantiems LAF nariams. A. Ramanauskas-Vanagas buvo aktyvus ,,aktyvistas“, jis tikrai aktyviai įsijungė į okupantų įsuktos ,,mirties mašinos“ veiklą. Suiminėjo žmones, vėliau juos žudė.
Įdomu pastebėti, jog Holokausto aukų palaidojimo vietos šalia Merkinės ieškojome ilgai. Panašiai kaip ir rugpjūtį sunkiai radome sunaikintą Vašuokėnų kaimą Anykščių rajone. Ta vieta sunkiai randami, tėra tik viena nuoroda prie kelio, tačiau ne visai tiksli-nes nurodo neva iki Holokausto aukų vietos pusė kilometro, o iš tiesų daugiau nei kilometras. Miško takeliai klaidūs, sunkiai pravažiuojami, jau užželiantys krūmais.
Pagaliau suradome žudynių vietą. Čia 1941 m. rugsėjo 10 d. vokiečių okupantai bei jų talkininkai, tame tarpe A. Ramanauskas-Vanagas, sušaudė 854 vietinius gyventojus-žydų kilmės asmenis, tai buvo 223 vyrai, 355 moterys ir 276 vaikai. Tai tikrai barbariški veiksmai. Matyt todėl neofašistinio ,,elito“ veikėjai Seime ir žiniasklaidoje kuria visokias ,,pasakėles iš rūsio“, bando teisinti Vanagą. Bet ylos maiše nepaslėpsi. Duomenis apie A. Ramausko-Vanago dalyvavimą Merkinės žydų žudynėse surinko Josifo Melamedo vadovaujama nacistinių nusikaltimų tyrėjų grupė.
Pagerbėme fašizmo aukų atminimą tylos minute, padėjome gėlės, uždegėme žvakes, buvo skaitomos ir a.a. poeto antifašisto Aleksandro Boso eilės apie Holokausto. Graudu prisiminti tokius įvykius, juk buvo masiškai žudomi ir vaikai. Kokią širdį reikia turėti, kad šaudyti net ir 2-6 metų vaikučius? Hitlerinės teorijos tai pateisino, tačiau joks normalus žmogus to nedaro.
Po to apžiūrėjome ir toliau esantį budelių panteoną. Čia palaidotas ir vienas žymių vokiečių okupantų talkininkų Juozas Kvaraciejus (buvęs Merkinės policijos viršininkas nuo pat 1941 m. birželio 28 d.). Šis ponas organizavo vietos žydų ir vietos kairiųjų areštus, ir vėliau dar kelis metus vykdė visus okupantų nurodymus. Vėliau, po karo jis išėjo į miškus ir toliau žudė. Kol žuvo viename susirėmime. Yra paminklas ir žymiam Holokausto dalyviui pulkininkui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui. Įdomu pastebėti, jog budelių panteonas ne tik lengvai randamas, bet ir puikiai sutvarkytas.
Aplankėme ir Merkinės tarybinių karių kapus. Čia palaidoti tie kariai, kurie Merkinės apylinkėse kovojo su vokiečių fašistiniais okupantais, ir žuvo. Uždegėme žvakes, pasimeldėme. Paminklas tarybiniams kariams dar normalaus stovio. Pasidžiaugėme ir tuo, jog Lietuvoje dar nėra masiškai griaunami paminklai tarybiniams kariams, kaip vyksta Lenkijoje. Aišku reikia būti budriems ir pažaboti visokius kasčiūnus-naujųjų fašistų vadeivas, kurie nori viską griauti.
Šioje kelionėje dalyvavo: Rusų sąjungos atstovai Viačiaslavas Titovas, Ela Andrejeva, Socialistinio Liaudies fronto atstovas Giedrius Grabauskas bei dar keli žmonės, kurie nenori jog jų pavardės būtų minimos. Tai suprantama, čia Lietuva.
Labai gaila, jog Lietuvoje vyksta tokie dalykai: garbinami budeliai –kaip Vanagas, Kazimieraitis, kaip generolas Vėtra ir kiti panašūs veikėjai, o tiesą atskleidžiantys žmonės, kaip V. Titovas, yra nuožmiai persekiojami, kratomi, šmeižiami.
Giedrius Grabauskas
Vilniuje, Antakalnio kapinių tarybinės armijos karių memoriale įvyko pagerbimo ceremonija. Rusijos ir Baltarusijos ambasadų atstovai padėjo vainikus, taip pat vainikus ir gėles atnešė veteranų organizacijų atstovai, įvairių visuomeninių organizacijų nariai, vilniečiai antifašistai. Renginyje aktyviai dalyvavo ir jaunimo delegacija iš Pskovo srities. Skambėjo patriotinės dainos, įvairių organizacijų atstovai ir ambasadoriai pasisakė-išreiškė savo poziciją. Buvo pagerbti didvyriai, žuvę išvaduojant Vilnių nuo vokiškųjų fašistinių okupantų. Vilnius išvaduotas prieš 74 metus-1944 m. liepos 13
Giedrius Grabauskas
V.Titovas padarė tai, ką turėtų padaryti Klaipėdos miesto vadovai ir deputatai,-nvykti į vietoves, kuriuose siautė mūsų tariamas “didvyris” Vanagas Ramanauskas, išklausyti liudininkus ir pagerbti jo aukas.Jau laikas suprasti,kad beveik visų partizanų vadų kovos keliai ir jų veiksmai panašūs,-vermachto kursai ,gitlerinių žvalgybų užduotys(o po karo JAV žvalgybų) ir “didvyriška kova” su savo šalies piliečiais .
rusiskuju naciu portalas su debilu titovu priesaky
nu jo, zydsaudziai dabar pas mus didvyriai….