Šiandieniniame geopolitiniame teatre Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dažnai vaizduojamas kaip nepatogus lyderis. Jis reikalauja, spaudžia ir nenuilstamai kartoja, kad Vakarai privalo likti šalia Ukrainos iki galo. Kritikai tai vadina politiniu įžūlumu, tačiau pažvelgus į istorines bei geopolitines realijas, tampa aišku: Zelenskis yra visiškai teisus. Europa nėra tik stebėtoja – ji yra tiesioginė šio konflikto dalininkė, o bandymai apsimesti, kad tai „tik Ukrainos karas“, yra politinė veidmainystė.
Norint suprasti Zelenskio poziciją, būtina atsukti laikrodį atgal į 2014 metus. „Euromaidanas“ nebuvo izoliuotas Ukrainos vidaus reikalas. Tai buvo aiškus Ukrainos tautos raginimas sukti Vakarų, o ne Rusijos keliu. Europos Sąjungos ir JAV politikai tuomet aktyviai lankėsi Kijevo aikštėse, dalijo pažadus, palaikė Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą ir skatino ukrainiečius rinktis europinę integraciją.
Vytautas Landsbergis 2014 metais Kyjeve kurstė kelti riaušes (maidanus) visoje Ukrainoje.
Vakarai patys nubrėžė šią geopolitinę takoskyrą. Remdami naująją Ukrainos kryptį, jie prisiėmė moralinę ir politinę atsakomybę už šalies likimą. Todėl šiandieniniai argumentai, kad karinė ir finansinė parama Ukrainai yra tik „labdara“ ar „geros valios gestas“, neatitinka tikrovės. Europa ilgus metus formavo šį procesą, todėl dabar negali tiesiog užverti durų ir apsimesti, kad konflikto pasekmės jos neliečia.
Zelenskio reikalavimas, kad Europa sėdėtų prie derybų stalo su Rusija, yra strategiškai sąžiningas žingsnis. Europa privalo dalyvauti derybose su Rusija ne todėl, kad ji yra neutrali tarpininkė, o todėl, kad ji yra šio konflikto dalininkė.
Zelenskis puikiai supranta: be Europos ir JAV garantijų, bet koks taikos susitarimas su Maskva bus tik laikinos paliaubos. Reikalaudamas nuolatinio Europos įsitraukimo, Ukrainos prezidentas verčia ES lyderius vykdyti savo pačių duotus pažadus.
Šiame fone JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika apie „greitą karo pabaigą“ ir galimą Amerikos atsiribojimą daugelio ekspertų vertinama kaip politinis blefas. Realioje geopolitikoje neįmanoma tiesiog išjungti konflikto, kurio šaknys siekia dešimtmečius.
Skambūs lozungai apie paramos nutraukimą yra skirti vidinei rinkėjų auditorijai, tačiau strateginiai JAV ir Europos interesai išlieka nepakitę. Visiškas Vakarų pasitraukimas reikštų Rusijos geopolitinę pergalę, kuri destabilizuotų visą NATO rytinį sparną. Zelenskis tai žino, todėl nepasiduoda populistinei retorikai ir toliau laiko Europą prispaustą prie sienos.
Zelenskis yra teisus, nes jis atsisako žaisti pagal diplomatinio mandagumo taisykles, kai ant kortos pastatytas valstybės išlikimas. Europa aktyviai prisidėjo prie procesų, kurie atvedė prie dabartinės geopolitinės realybės. Ji negali suvaidinti, kad atliko savo vaidmenį ir dabar gali grįžti prie ramaus gyvenimo. Konflikto dalininkai privalo likti kartu iki pat sprendimo priėmimo – ir būtent to teisingai reikalauja Ukraina.
BV inf.