Lietuva šiandien stovi ne ant kultūros aukštumų, o klimpsta purvo duobėje. Ir šią duobę iškasė ne paprasti žmonės, o tie, kurie save vadina „elitu“ – politikai, juos aptarnaujantys žurnalistai ir „kultūros žvaigždės“.
Kai Marijus Mikutavičius viešai rašo, jog Remigijus Žemaitaitis yra „liūdnas, nervingas, spazmuotas bybys“, tai nėra nei humoras, nei kritika. Tai – dvasinė degradacija, kuria mėgaujamasi viešai.
Kai Rimvydas Valatka, buvęs tarybinis žurnalistas (Donaldą Trumpą vadinantis Putino utele), sugeba „pavaizduoti“ Lietuvos prezidentą ir Seimo narį kaip scenon užlipusius ir viešai nusituštinusius, tai nėra metafora. Tai – liguista fantazija, kuria sąmoningai purvinama kultūra.
Kai žiniasklaida aiškina, ką reikia valgyti, kad „sperma būtų saldesnė“, tai nėra informacija. Tai – sąmoninga tautos kvailinimo programa ir vertybių naikinimas.
Kas dėl to kaltas?
- Politikai ir jiems tarnaujanti žiniasklaida pavertė viešąją erdvę patyčių, keiksmažodžių ir vulgarumo scena.
- Konservatoriai, liberalai ir „laisvės“ ideologai sukūrė terpę, kurioje patyčios tapo priimtina norma, o argumentai – atgyvena.
- Žodžio laisvę jie pavertė ne idėjų kova, o purvo patyčių ir neapykantos fabriku.
Tai nėra demokratija. Tai nėra laisvė. Tai – moralinis bankrotas, kuris griauna tautos dvasią, kultūrą ir skaldo visuomenę.
Todėl šią patyčių kultūrą, kaip ir ją kuriančius politikus bei jų žiniasklaidos talkininkus, reikia siųsti ne į tribūną, o į politinį sąvartyną. Nes šalis, kuri toleruoja tokią „kultūrą“, nebeturi ateities.
Vaidas Žemaitis