Kapitalistinė santvarka nėra neutrali ekonominė sistema – tai visapusiška žmogaus sąmonę, elgesį ir vertybes formuojanti struktūra. Ji sistemingai keičia žmogų, paversdama jį instinktais valdomu vartotoju, o ne mąstančia, atsakinga asmenybe. Šioje sistemoje žmogus vertinamas ne pagal jo protą, kūrybiškumą ar moralę, bet pagal produktyvumą, paklusnumą ir gebėjimą vartoti. Tai nėra pažanga – tai nužmoginimas.
Kapitalizmas remiasi nuolatiniu konkurencijos, baimės ir stokos palaikymu. Žmogus verčiamas kovoti su kitu žmogumi dėl darbo, statuso ar išlikimo, todėl solidarumas pakeičiamas egoizmu, o bendruomeniškumas – agresyvia savisauga. Tokiose sąlygose nyksta sąmoningas mąstymas, nes sistemai nereikia mąstančio žmogaus. Jai reikia paklusnaus, išsekinto ir lengvai valdomo individo, kuris neturi nei laiko, nei jėgų kelti klausimų.
Vienas pagrindinių šios sistemos įrankių – masinis bukinimas. Pramogos, alkoholis, vartojimo kultas atlieka tą pačią funkciją: atjungti žmogų nuo kritinio mąstymo. Alkoholis čia užima ypatingą vietą, nes jis tiesiogiai naikina smegenų funkcijas, silpnina valią ir atima gebėjimą priešintis. Nugirdytas žmogus tampa patogus – jis nepavojingas sistemai, nes nekelia klausimų ir nesipriešina.
Kapitalistinėje santvarkoje žmogus pamažu praranda orumą. Jis pradeda gyventi pagal gyvūniškus impulsus: ėsti, pirkti, daugintis, konkuruoti ir išgyventi. Moralė tampa kliūtimi, sąžinė – trukdžiu, o sąmoningumas – pavojumi sistemai. Tokia visuomenė gali būti ekonomiškai aktyvi, bet dvasiškai ji yra mirusi.
Svarbu suprasti, kad tai nėra atsitiktinis procesas. Tai logiška sistemos pasekmė. Mąstantis, blaivus ir sąmoningas žmogus yra pavojingas bet kokiai išnaudojimu paremtai santvarkai. Todėl kapitalizmas ne ugdo žmogų, o jį sistemingai žemina iki funkcijos, iki biologinio vieneto, kurio paskirtis – dirbti, vartoti ir tylėti.
Jeigu visuomenė nori išlikti, ji turi tai įvardyti be kompromisų. Kapitalistinė santvarka neugdo žmogiškųjų savybių – ji jį paverčia gyvuliu. Tik sąmoningumas, blaivumas, logika ir kritinis mąstymas gali tapti atsvara sistemai, kuri suinteresuota kvaila, pavargusia ir lengvai valdoma tauta.
Vaidas Žemaitis Lekstutis