Kol Kinijoje vyksta didžiųjų pasaulio šalių suvažiavimas, kuriame dėliojamos naujos geopolitinės taisyklės, Lietuvos tauta renkasi prie ekranų. Nesvarbu, kad šiuo metu sprendžiami milijardo žmonių likimai ar formuojama nauja pasaulio tvarka – svarbiausia, kad „mūsų krepšininkai“ gali pataikyti į krepšį.
Tiesa, tai viso labo žaidimas: suaugę žmonės bėgioja po aikštelę, gaudo vieną kamuoliuką ir stengiasi jį įmesti į metalinį lanką. Milijonai žiūrovų stebi kiekvieną metimą, o žiniasklaida praneša apie tai su tokiu pat entuziazmu, kaip apie svarbiausius pasaulio sprendimus.
Ironiška? Be abejo. Bet būtent tokia mūsų tikrovė: kai pasaulis keičiasi, mes žiūrime į kamuoliuką, kuris skrenda į krepšį, ir emocingai šaukiame lyg nuo to priklausytų mūsų likimas. Krepšinis – didžiausia drama, kokią tik gali pasiūlyti žmogaus gyvenimas, nors, iš tikrųjų, tai tėra kvailas suaugusiųjų žaidimas kamuoliuku.
Taigi, kada gi šie „sirgaliai“ nustos sirgti? Galbūt tada, kai suvoks, kad viskas, ką jie stebi – tai tik kvailas suaugusiųjų žaidimas su kamuoliuku, kurio sėkmė pasaulio tvarkai neturi jokios įtakos. Krepšinis tampa idealiu dėmesio nukreipimu. Jis leidžia sirgaliams išsišūkauti, išlieti energiją, pasijusti svarbiais ir vieningais, net jei jų „kovos“ rezultatas neturi jokios įtakos pasaulio įvykiams.
O iš tiesų, dabartinei visuomenei tereikia žaidimų ir duonos. Tai reiškia tik viena: žmonija iš esmės nesikeičia. Šimtmečiai bėga, kultūros keičiasi, technologijos sparčiai juda į priekį… bet kai tik atsiranda kamuoliukas, žmonės šoka, šaukia, įsivaizduoja didžiausias dramos scenas, o pasaulio tvarka laikinai pasislepia už televizoriaus ekrano.
Posakis „duonos ir žaidimų“ (lot. panem et circenses) kilo iš Senovės Romos. Jis pirmą kartą pasirodė Romos poeto Juveno (Juvenalis) satyrose, kurios buvo parašytos I–II a. po Kristaus.
Juvenalis kritikavo Romos visuomenę dėl jos abejingumo politikai ir pilietinėms pareigoms. Jis sakė, kad Romos gyventojams nereikia daugiau nei „duonos ir žaidimų“ – t. y. maisto ir pramogų – kad jie būtų patenkinti, o valdžia galėtų juos lengvai kontroliuoti. Ši frazė tapo simboliu visuomenės pasyvumui, kai žmonės labiau linkę mėgautis pramogomis ir maistu nei rūpintis valstybės reikalais.
Delfis rašo apie stenėjimo reiškinį Amerikoje. Paskaitykite, bus įdomu. Gal ir Lietuvoje tai vyksta?
Šį reiškinį rugsėjo 2 dieną užfiksavo JAV Geologijos tarnybos stenėjimo kameros. Vaizdo įraše matyti trykštanti lava ir jos fone besisukantis ir pelenus plaikstantis tornadas.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/verziasi-vienas-galingiausiu-pasaulio-ugnikalniu-salia-lavos-fontanu-milziniski-tornadai-120144808
Krepsinis- vienintelė sritis, kur lietuviai kažką sugeba. Visose kitose srityse jie yra beždžionės.
Kas butu jaigu sita visa pilka durna biologine mase pradetu dometis ir veikti politikoje? Ar nors kiek galvojat.? Kad valdyti sita biologine mase ir yra protingesni avinai kurie ir dirba juodai uz ka turi buti gerai apmokama. Esi protingas ir nori gerai uzdirbti ir gerai gyventi – eik, valdyk pilka mase. Bet atsimink visada, kad politikoje gaug ir pavoju ir nesulaukes senatves gali klumpes uzversti. Tad NE VISI nori ir gali buti vadovais.