Patiko? Pasidalinkite!

Pabudau anksti ryte, nes reikia ruoštis. Ne valymui, o namo. Namo iš Kipro salos. Pabudau per anksti, todėl turėjau laisvo laiko pasivaikščioti po feisbuko „kalnus”. Užėjau ant Lietuvos didžiausio Žemkalnio – Landsbergio sienos. Atrodo, nieko naujo, senis vis dar kliedi, sapalioja ir linksmina šunaują, o šunauja jam laikus dalina.

Pažiūrėjau, o kas gi tie laikintojai. Randu ten ir savo draugų, kurie laikina ir mane. Tada susimąstau: kas šiųjų galvelėse? Košė. Kito atsakymo neradau.

Tuomet ėmiausi valymo. Peržiūrėjau Vytuko „raudų sieną” ir joje esančius mano draugus – laikintojus. Nepykstu ant jų ir nesistebiu, nes viskas kaip ir aišku…

Pravaliau savo „draugų” sąrašą ir priėmiau naujus, kurie jau kelias savaites eilėje stovėjo. Tikėkimės, kad tie naujieji nebus Vytuko laikintojai…

Kaip sakant, „gyvenk kiek galima švariau, pikti kenkėjai budi tundroj.
Paklausyk, paklausyk ar girdi – Zombiai atrieda, atidunda…”

Pasiilgau Lietuvos. Norėtųsi jos tokios tikros, be zombių. Įmanoma? Manau, kad ne.


Patiko? Pasidalinkite!