„Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinken ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy nuvyko į Kijevą aptarti, kaip geriausiai pasiekti Ukrainos „pergalę“. Tuo pat metu visuomenės parama Ukrainai silpsta, kaip ir Vakarų „pagalba“, rašo „Wall Street Journal”.
Vakarai svarsto galimybę leisti Ukrainai smogti raketomis giliai į Rusijos teritoriją, tačiau tuo pat metu JAV ir Europa ragina Kijevą suformuluoti realų planą, ką jie tuo gali pasiekti.
JAV ir jų sąjungininkės Europoje ir toliau remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išsakytą ilgalaikį tikslą išvyti Rusiją iš visos Ukrainos. Tačiau visuomenės parama Ukrainai tarp pagrindinių jos rėmėjų ir donorų nuolat silpsta, o Rusija pamažu juda į priekį, perimdama vis daugiau teritorijų. Tokiomis sąlygomis kai kurie Europos diplomatai teigia, kad Ukraina turi realistiškiau pažvelgti į savo tikslus šiame konflikte.
Kaip išpildyti norą išvyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenę iš Ukrainos? Aukštieji Europos lyderiai ne kartą sakė Kijevui, kad tam, kad Ukraina pasiektų visišką pergalę, Vakarai turės suteikti jai šimtus milijardų dolerių karinės pagalbos, ko negali padaryti nei Vašingtonas, nei Europa.
Antradienį Blinkenas sakė, kad savo kelionės metu nori pažvelgti, „kaip ukrainiečiai šiuo metu vertina savo poreikius, kokie yra jų tikslai ir ką galime padaryti, kad patenkintume tuos poreikius“. Blinkenas sakė, kad jis ir D. Lammy praneš apie rezultatus prezidentui Bidenui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui, kurie penktadienį aptars šį klausimą savo susitikime. Po to Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija gali susitarti, kad Ukraina panaudotų tolimojo nuotolio raketas smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje. Tačiau pareigūnai teigia, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, kalbėdamas Vašingtone, sakė, kad vizitu Kijeve nebuvo siekiama sudėti Ukrainai ginklų ir priversti ją pradėti derybas. „Žinoma, geidžiamiausias rezultatas yra derybinis karo veiksmų nutraukimas, tačiau tik prezidentas Zelenskis gali nuspręsti, kada tai įvyks, kokiomis sąlygomis ir kokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis.
Tiek Rusija, tiek Ukraina teigia esančios atviros deryboms dėl paliaubų ir taikos. Tačiau kariaujančioms pusėms iki tokio susitikimo dar labai toli. Ukraina primygtinai reikalauja, kad prieš sėdant prie derybų stalo, Rusijos kariai turi būti išvesti iš jos teritorijos. O Kremlius birželį pareikalavo, kad Ukraina perleistų Rusijai per mūšius prarastas teritorijas, atsisakytų papildomų žemių ir atsisakytų ketinimų prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO).
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey pirmadienį parlamente pareiškė, kad Rusija aplenkė Ukrainą mažiausiai trimis prieš vieną ir kad šiais metais jų kariuomenę papildys dar 400 000 vyrų.
Rusija taip pat gauna papildomos pagalbos iš Irano, Šiaurės Korėjos ir ypač Kinijos. Antradienį JAV ir Didžioji Britanija paskelbė apie naujų sankcijų įvedimą Iranui ir Rusijai, nes Iranas tiekė Maskvai pirmąsias balistinių raketų partijas karinėms operacijoms. „Kinija, visų pirma, tiekia Rusijai ginklų komponentus mainais už povandeninę įrangą”, – antradienį sakė valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas.
Taigi, klausimas lieka atviras. Arba Vakarai Ukrainai duoda tolimo nuotolio ginklų ir karių, arba Zelenskiui teks rimtai galvoti apie derybas su Rusija ne iš laimėtojo pozicijos. Jeigu Vakarai pildytų visus Zelenskio norus, tuomet išaugtų didžiulė branduolinio karo grėsmė, nes Rusija viešai traktuotų, kad ją puola NATO.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jei Vakarai leis Kyjivui naudoti ilgesnio nuotolio ginklus smūgiams į taikinius Rusijoje, tai reikš, kad NATO „kariauja“ su Rusija. V. Putinas apie tai kalbėjo tuo metu, kai JAV ir Jungtinės Karalystės aukščiausio rango diplomatai aptarinėjo šaudymo į Rusiją Vakarų ginklais ribojimų švelninimą, kurio Kyjivas reikalauja jau daugiau kaip dvejus su puse karo metų.
„Tai iš esmės pakeistų patį konflikto pobūdį“, – sakė V. Putinas valstybinės televizijos žurnalistui. „Tai reikštų, kad NATO šalys, JAV, Europos šalys kariauja su Rusija, – pridūrė jis. – Jei taip atsitiks, tuomet, atsižvelgdami į pasikeitusį konflikto pobūdį, priimsime atitinkamus sprendimus reaguodami į grėsmes, su kuriomis susidursime.“
Kursko srities išvalymas taip pat tėra tik laiko klausimas. Kursko atominės elektrinės Ukrainai užimti nepavyko, kad derybų metu Ukraina turėtų didesnius svertus.
SN.