Žmonės, kurie supranta, kad yra nereikalingi, pradeda lėtai mirti. Juos apima depresija, nepasitikėjimas savimi, dingsta noras ką nors veikti ar kuo nors užsiimti. Dažnai tokie žmonės užsidaro, arba pasineria į alkoholio liūną. Būna atvejų, kai žmogus tiesiog nieko nebeveikia ir kiauras dienas sėdi prie kompiuterio, skaitydamas ir ieškodamas atsakymų į pagrindinį klausimą: kodėl jam taip nutiko ir kas dėl to kaltas.
Tik retas žmogus supranta, kad dėl to būna kalta antra pusė, kuri gyvenime dažnai būna varomoji jėga ir tikslas. Žmogus, turėdamas mylimąjį, kuri(s) jį palaiko bet kokiame etape ar iškilusioje problemoje, visada stengsis iš visų jėgų jai/jam atsilyginti, t.y., atsidėkoti tuo pačiu.
Žmogus, jaučiantis, kad jis kažkam yra reikalingas, o ne vien tik skirtas atlikti savo pareigas: suremontuoti spintelę, dviratį ar atlikti kokį buitinį darbą, pradeda gerbti savo antrąją pusę. Dažnai vyro ir moters santykiai po kurio laiko pereina į buitinį gyvenimą, pasiskirstymą darbais, o sutuoktiniai tampa vieni kitų vadovais, kontroliuojančiais antrąją pusę ir reiškiantys pastabas ar nepasitenkinimą atliktais darbais. Šitoks dviejų „direktorių” gyvenimas yra užprogramuotas skyryboms, nes visas nuostabus gyvenimas yra paverčiamas į buitinių problemų pasaulį, kuris abi puses išvargina ir gyvenimą paverčia nuobodžia kasdienybe.
Buitinių problemų pasaulis užgožia visas kitas sritis, kurios yra be galo reikalingos abejoms pusėms. Kada paskutinį kartą su žmona ar vyru nuogi maudėtės ežere, o dar tamsoje? Per sudėtinga? Kada kartu žiūrėjote į dangų ir stebėjote plaukiančius debesis? Ar esate kalbėję apie tai, kas egzistuoja už debesų..?
Visa tai yra amžinas gyvenimo variklis, kuris žmones veda į priekį ir veikia kaip paskata rūpintis vienu kitu. Tuomet atsiranda bendrumo jausmas. O jeigu sutuoktiniai nuoširdžiai išsikalba, kas jiems ant dūšios, tuomet galima drąsiai sakyti, kad šitokioms poroms negresia „direktorių” likimas.
Užsidarymas savose olose yra pagrindinė porų problema. Taip jau užprogramuojamas išsiskyrimas, nebent porą sieja įsipareigojimai bankams, arba kiti materialūs dalykai, dėl kurių vieni ar kiti gali patirti didžiulius nuostolius.
Begalinis pasitikėjimas vienas kitu pagimdo atsakomybės jausmą, o įtarimai užprogramuoja neištikimybę. Reikia tučtuojau nustoti vienas kitą įtarinėti, nes įtarinėjimas ir paskatina prie neištikimybės. Pasitikėjimas gimdo bendrumo jausmą ir partneris, matydamas, kad yra gerbiamas, juo yra pasitikima, apie tai pagalvos, atėjus pagundoms. Įtarinėjimai vargina ir erzina, todėl neištikimybė dažniausiai būna kerštas už įtarinėjimus.
Geram ir gražiam gyvenimui nereiktų pamiršti ir pagrindinio, paties svarbiausio dalyko – VERTYBIŲ. Vertybės – tai vedybinė „sutartis”, kuri garantuoja ilgalaikius santykius. Jas reiktų aptarti nuo pat bendravimo pradžios ir tik tuomet tęsti santykius. Visa kita yra sutariama, aptariama, suderinama, bet vertybės yra žmogaus dvasinio pasaulio dalis. Jas galima pakeisti, bet tik tuo atveju, kuomet pats žmogus to nori ir supranta, kad jo vertybės jo netenkina.
Poros, įvertinusios šiuos pagrindinius dalykus, gyvens ilgai ir laimingai, kad ir kas benutiktų jų gyvenime, nes laimė ir atsiranda tuomet, kad jauti, kad esi kažkam reikalingas.
Ignas Vėjas
„įtarimai užprogramuoja neištikimybę“ nesamonė. Kuo labiau pasitiki tuo didesnę kiaulystę krečia. Iš vis vyrais pasitikėti negalima nei per nago juodymą. O dar lietuviais. Taškas. O pažeminimą, patyčias visi patyrė, ne tik iš bendraamžių, kaimynų, giminės, pažįstamų, nepažįstamų, bet ir iš „elito“ šunauja, runkeliai….
Seniai stebiu pagyvenusius (apie 90 metų) žmones ir priėjau išvados, jog ilgą ir pilnavertį gyvenimą gyvena tie, kurie visada yra socialiai aktyvūs, ty kurie rūpinasi kitais. Aš, kiek save pamenu, esu socialiai aktyvi. Kas manęs nepažįsta, visada galvoja, jog man apie 30 metų 😆 Spėkite iš naujo 😄
Mes su vyru kartu nuo 1985m. Esame laimingi iki šiol. Dažnai girdžiu sakant: Tau pasisekė. Kuo čia dėta sėkmė? Straipsnyje aiškiai viskas paaiškinta.
kurie jausis, kad jie kažkam yra reikalingi kol bus ka nors pavalgyti – cepelinu, vedaru, kugelio ir panasiai
Ačiū už Jūsų aktyvumą, dėka Jūsų mūsų lankomumas auga.
Ačiū už puikų straipsnį. Kartais vat tokių straipsnių gali užtikti, kurie 100 proc. tave atitinka.
Santykiai šeimoje, be abejonnės svarbiausi… Tačiau labai svarbūs santykiai ir už namų sienų.
Darbuotojo ir darbdavio,, darbe, kaimynų, valdžios įstaigose ir t. t. Pagal Senovės posakį: „yra žmgžudžių, kurie nieko nenužudė”, Lietuva turėtų būti tarp lyderių… Kiek žmonių galėjo nepasikarti, neprasigerti, neemigruoti, jei broliai lietuviai būtų daugiau gerbę vienas kitą? Tiesiog, jei būtų buvę žmoniškesni. Ne vieną lietuvį grįžusį atokvėpio namolio, girdėjau sakant: „mane ten gerbia…”
Linkėčiau labiau prakutusiems, tiems, kuriems daugiau pasisekė, būti atidesniems santykiuose su „paprastais” žmonėmis… Nes atoveiksmio dėsnis galioja ne tik fizikoj, bet ir metafizikoj. Ką sakai, darai, galvoji grįžta bumerangu.
Manau, kad nepagarba, išnaudojimas, piktas juokas yra viena iš tautos nykimo prieežąsčių Taškas.
Gražus ir naudingas straipsnis.
O idiotų tokių komentatorių kaip „vertybė” visada buvo ir bus..
Sėkmės
Pakomentuoti neiseina? Iseina tik kitus komentatorius(net ne ju komentarus) pakomentuoti?