1941-06-22 dieną nacistinės Vokietijos kariuomenė užgrobė Lietuvą. Pirmosiomis karo dienomis įsisteigė lietuvių aktyvistų frontas; 06-23 dieną jie per Kauno radiją paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė ir sudaroma Lietuvos laikinoji vyriausybė – taip duotas signalas sukilimą pradėti visoje Lietuvoje. 06-24 dieną į Vilnių, o 06-25-ą į Kauną įžengę Vokietijos kariniai junginiai miestus rado užimtus sukilėlių.
Vokiečių nacistinė karinė vadovybė nepripažino sukilėlių sąjungininkais, nors jie lengvino Vokietijos kariuomenės puolimą – SSRS kariuomenei pasitraukus, jie užėmė nemažai Vidurio, Rytų ir Šiaurės rytų Lietuvos miestų bei miestelių, ardė SSRS kariuomenės komunikacijas ir ryšius, neleido naikinti tiltų ir kitų objektų.
Sukilėliai nacistinės Vokietijos karių buvo nuginkluoti, o kai kurie jų buvo sušaudyti. Negalutiniais duomenimis, sukilime dalyvavo 16 000–20 000 sukilėlių, iš jų 600–650 žuvo.
Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje „Naujojoje Europoje” Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta.

Nacistinės Vokietijos vadai (A. Hitleris, H. Himmleris, A. Rosenbergas) Baltijos šalis įtraukė į vadinamąją vokiečių gyvybinę erdvę („Ost“ planas); tai reiškė, kad šias šalis buvo planuota kolonizuoti – apgyvendinti vokiečius ir kitus vadinamosios germanų rasės žmones, didesnę vietos gyventojų dalį ištremti toliau į rytus (į Baltarusiją ir į Rusiją), o mažesnę lietuvių dalį (apie 1/3) – suvokietinti (kaip nacius aptarnaujantį personalą). Baltijos šalių žydus ir čigonus (romus) buvo numatyta išvis sunaikinti. Laimėjus II pasaulinį karą, Baltijos šalys turėjo būti visiškai germanizuotos ir prijungtos prie Trečiojo reicho. Dalį šių strateginių nacių planų pradėta įgyvendinti jau prasidėjus II Pasauliniui karui.
Pradėjus vykdyti Lietuvos kolonizaciją, gyventojai buvo iškraustomi iš savo ūkių ir butų, o į jų vietą atkeliami vokiečiai. Naciai planavo Vakarų Lietuvą paversti kolonizacijos tiltu tarp Rytų Prūsijos ir Latvijos. Vokiečių okupacijos laikotarpiu, į Lietuvą buvo atkelta apie 30 000 vokiečių kolonistų, jiems stengtasi sudaryti geresnes negu vietos gyventojų gyvenimo sąlygas. Vokiečiai gaudavo didesnes maisto normas, geresnius ūkius ir butus, ūkinį inventorių, pinigines pašalpas. Žlugus vadinamajam žaibo karui, Vokietijos okupacinė politika švelnėjo.
SN inf.

mokinkis istorijos Vladeli. Vot durniu tauta – jiems arba rusai arba vokieciai vaidenasi, o savo priesu lenku NEMATO. Del to ir isnyksit greitu laiku. Kokia durniu tauta tokia ir jusu valdzia.
ne lietuva o sovietu sajunga jeigu tuo metu lietuva butu ne sovietu sajungos dalimi tai dar neaisku ar karas apskritai lietuvos teritorijoj butu buves
Tikrai? Nebūtų buvę karo? Lietuva būtų buvusi neutrali? Lietuvai tuo metu buvo tik du keliai – būti su Vokietija arba su TSRS. Trečio kelio nebuvo.
ne lietuva o sovietu sajunga jeigu lietuva tuo metu nebutu sovietu dalimi dar neaisku ar lietuvos teritorijoje karas apskritai butu buves
Mes tikime kad Prusija gyva ir atsikels nuo kelienu – su visomis atplestomis zememis nuo Eblingo iki Nomirsetes , nuo Kranto Semboje iki Suduvos rytuose.
Nekliedėk. Vokiečiai viską sunaikino, asimiliavo.
mokinkis istorijos Vladeli. Vot durniu tauta – jiems arba rusai arba vokieciai vaidenasi, o savo priesu lenku NEMATO. Del to ir isnyksit greitu laiku. Kokia durniu tauta tokia ir jusu valdzia.
O tu skaityti moki, bet teksto nesuvoki. Mano atsakymas buvo tam „prusokui” apie Prūsijos „atgimimą”. Lenkai 1939 metais jau buvo neaktualūs.
Matosi kad esi isdavikas lietuvis kurie parsidave lenkams ir isdave prusus. O Prusija ATGIMS ir ,,prusoku,, dar yra daug ir atkurimo variantu keletas.
Toks tu ir prūsas, tu fricas ir tu čia kliedi apie fricų, kurie pasisavino prūsų vardą ir valstybės pavadinimą, atgimimą. To nebus. Vokiečiai jau nebe tie, o ir Rusija Kaliningrado neatiduos.