Kai JAV ir Izraelis užpuolė Iraną ir konfliktas peraugo į platesnę regioninę krizę, pasaulinės energijos rinkos sureagavo akimirksniu. Vos pasirodžius žinioms apie karinius veiksmus ir galimus tiekimo sutrikimus Persijos įlankoje, naftos kainos biržose pradėjo staigiai kilti. Per kelias savaites barelio kaina šoktelėjo nuo maždaug 70 iki daugiau nei 118 dolerių – lygio, kuris iš karto atsispindi visose pasaulio degalinių šviestlentėse.
Energetikos rinkose tokie sukrėtimai turi labai aiškią logiką. Kai kyla grėsmė vienam svarbiausių naftos transporto maršrutų pasaulyje – Hormūzo sąsiauriui – prekybininkai pradeda skaičiuoti galimus tiekimo sutrikimus. Net ir nedidelė rizika, kad nafta gali pasiekti rinką lėčiau arba mažesniais kiekiais, pakelia kainas. Taip geopolitinė krizė labai greitai tampa ekonomine.
Tačiau kiekvienas kainų šuolis turi ne tik pralaimėtojų, bet ir laimėtojų. Naftą eksportuojančioms valstybėms brangesnė energija reiškia didesnes pajamas. Kuo aukštesnė pasaulinė kaina, tuo daugiau pinigų kasdien įplaukia į jų biudžetus. Ekonomistai skaičiuoja, kad jei barelis pabrangsta maždaug 40 dolerių, tokios šalys, kurios eksportuoja milijonus barelių per dieną, gali gauti šimtus milijonų papildomų dolerių kasdien.
Rusija teoriškai gauna ~200 mln. dolerių daugiau kasdien iš naftos eksporto.
Visai kitokia situacija importuojančiose ekonomikose. Europa, kuri didelę dalį energijos vis dar turi pirkti pasaulinėse rinkose, ypač jautriai reaguoja į tokius kainų šuolius. Kai brangsta nafta, brangsta benzinas ir dyzelinas degalinėse, didėja transporto ir logistikos išlaidos, o galiausiai kyla ir daugelio prekių kainos parduotuvėse.
Šis mechanizmas paprastas: energija yra beveik kiekvienos ekonominės veiklos pagrindas. Jei pabrangsta kuras, brangsta ir prekių transportavimas, gamyba, žemės ūkis bei paslaugos. Todėl geopolitiniai konfliktai tūkstančius kilometrų nuo Europos dažnai labai greitai pasiekia ir europiečių pinigines.
Situacija dar kartą primena seną energetikos paradoksą. Vienose valstybėse geopolitinės krizės tampa papildomų pajamų šaltiniu, o kitose jos virsta brangesniu gyvenimu ir naujomis infliacijos bangomis. Kol eksportuojančios ekonomikos skaičiuoja papildomus milijonus iš brangesnės naftos, importuojančios šalys skaičiuoja augančias sąskaitas ir svarsto, kiek dar brangs kuras artimiausiais mėnesiais.
Trampui ES nėra draugai, tik melžiama karvė. Bet karas ne dėl naftos. Karą JAV ir Izraelis jau pralošė. O įsivelti į ilgą karą JAV nenaudinga, o Trampui asmeniškai netgi žalinga. Dar pakariaus kurį laiką, kokią savaitę ar dvi, ir paskelbs pergalę visos pusės. Kaip buvo pernai. Iki kito karto…
Mano pranešimo esmė yra ta, kad tikrosios grėsmės valstybei yra jos pačios dvi tarnybos – Statybos inspekcija ir NŽT – o taip pat teismai (Klaipėdos apylinkės ir Apygardos), kurie priiminėja negaliojančias (neveikiančias, nes jos prieštaringos, nes palieka dviprasmybes) šių tarnybų nusikaltimų dengimo nutartis, kad apgauti žmones ir galimai siekti iš to naudos. Atkreipkite dėmesį į nesveikai padidėjusį žemgrobių tariamą demaskavimą su kai kurių žurnalisčių, kurios tame dalyvauja, pasimėgavimu tuo ir gerai pagalvokite, koks chaosas prasideda Lietuvoje. Net LR Prezidentas paskelbtas žemgrobiu.
VSD į savo kasmetines grėsmių ataskaitas turi įrašinėti kaip tik šias valstybės tarnybas, o ne darbščiuosius alternatyviuosius žiniasklaidininkus, kokie yra V ir E. Lekstučiai, L. Ragelskis, A. Nakas, M. Jonaitis, A. Petkus su savo viršininke ir daugelis kitų, kurie kasdien sunkiai, be jokio valstybės finansavimo, dirba neatlygintinai, kad visuomenę patikimai informuotų apie padėtį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
That’s how it should be, Vivat!
THANKS jews