Į ŽIBURĮ – PLONA VILTIES GIJA
satyra
Laboratorijose kalamos bacilos
Žmonijai – pakaitalas, sviedinių ir bombų.
Valdžia, kurią išsirenkam – mus myli, –
Jei iki pensijos užsilenkiam nuo trombų.
Per vidurį, – tarp Nemuno ir Nilo,
Einu į žiburį plona vilties gija.
Valdžia, mus kaip mylėjo taip ir myli –
Laboratoriškai: ir dieną, ir nakčia.
Valdžia yra valdžia. Aš – tik pilietis.
Jau griūvančios Europos, pakrašty.
„Koronavirusas“ išlindęs iš rozetės
Vis klausinėja: „Ar mane turi?..“
Ką atsakyt, neįžeidžiant momento?..
Literatūrinės virtuvės grindimis
Einu, gavėnios blynams krentant,
Šiltą eilėraštį dalintis su jumis.
Antanas Stugys. Į ŽIBURĮ – PLONA VILTIES GIJA
