Antanas Stugys. Kiaulių maras? Na ir buki…

Tai, kas žmogui nekenkia – yra naudinga. Daugiau-mažiau – čia jau interpretacijos. Visą tą aiškią, kaip du kart du, filosofinę harmoniją – sujaukia KOMERCIJA. Žmonės serga žmonių ligomis. Gyvuliai – gyvulių. Žuvys – žuvų. Medžiai – medžių ligomis. Komersantai – pasipinigavimo susirgimais. Grybai ir tie, būna: arba nuodingi, arba naudingi. Kartu su satyriku Michailu Zadornovu juokiausi iš amerikonų: – Ну и тупые… Dabar mežu į pampersus – juokdamasis iš lietuvių. – Na ir buki…

Internete, ne vienoje oficialioje svetainėje, aiškiai parašyta – kad afrikietiškas kiaulių maras, absoliučiai nepavojingas žmogaus sveikatai. Tik komersantų piniginėms. Šia liga serga tik kiaulės ir šernai. Tačiau, valdžiai, labai patogu, turėti nors kažkokią priežastį, gąsdinimui, draudimui ir neleidimui auginti kiaulių individualiame sektoriuje. O kaip kitaip TEISĖTAI priversi sunaikinti, sveikatai pavojaus nekeliančią, gyvulio mėsą? Su visomis, iš to išplaukiančiomis, smulkiajam verslui ir individualiam augintojui nepatogiomis pasekmėmis. Šita afrikinio kiaulių maro (AKM) mistifikacija – yra didžiųjų kiaulių fermų monopolistų „blogas sapnas“. Užsikrėtusi kiaulė ilgai negyveną, o aplinkines – užkrečia.

Tuo remiantis, patogu nubausti ir visai nekaltus gyvulių augintojus. Už tai, kad vieniems nepasisekė – tegul kenčia ir kiti. O kaip kitaip mus priversi pirkti tai, kas padėta ant prekystalio?! Kaip iš mūsų išmuši dar neatrofuotą norą – patiems užsiauginti tikrų, natūralių lašiniukų? Tuo pagrindu ir uždrausta, kiaules auginti pagalbiniame ūkyje. Net neužktėstą šviežią mėsą, surastą pas įskųstą nepaklusnų, nelegalų „namudininką“, būtina įvardinti kaip užkrėstą! Kadangi, paprastas žmogus negali kiaulei sudaryti gyvenimo sąlygų – kaip dviejų žvaigždučių viešbutyje, vadinasi, leidimo legaliai auginti augintinio, jis, iš veterinarinės tarnybos – negaus. O be jo, mėsinių gyvulių auginimas yra ne auginimas, o kankinimas. Todėl – NE-TEI-SĖ-TAS.

Iš kur Lietuvoje atsirado AKM? Kam jis naudingas? Kam ir kuo neįtiko kiaules auginantis ūkininkas? Remiantis epidemiologinio tyrimo duomenimis… Kur ta laboratorija? Kas ją finansuoja? Kas ją kontroliuoja? Kas jai duoda nurodymus: kur ir pas ką reikia ieškoti to nuostolingojo AKM? „Specialistų ir mokslininkų nuomone, pagrindinė to priežastis – biologinio saugumo reikalavimų nepaisymas ūkiuose“. VMVT direktorius, situaciją komentuoja valdiškai. Norint eiti pareigas – jis turi plaukti pasroviui. Visos Kazlų Rūdos seniūnijos teritorijoje, bandoje laikytos 54 kiaulės buvo nugaišintos „elektros kėdėje“ ir sunaikintos. Atlikti privalomi ūkio valymo, plovimo ir dezinfekavimo darbai. Visuomenei bandoma įteigti, kad čia kalta kaimynystėje egzistuojanti šernų populiacija. Jūs tikite tomis pasakomis? – aš ne. Užkratą nešiojantys šernai – neabejoju, yra dvikojai SU-TVĖ-RI-MAI. Tik apie tai garsiai kalbėti – VETO! Neabejoju, kad tai ne pirmas ir ne paskutinis susidorojimas su nepatogiu konkurentu (-ais). Taip sužlugdomas kažkieno mažas verslas. Įdėtos investicijos. „Lietuvoje pasikartojantys AKM protrūkiai smulkiuose ūkiuose, įrodo, kad ne visi kiaulių laikytojai supranta biologinio saugumo priemonių reikalavimų svarbą ir patys prisideda prie AKM plitimo“. Kazlų Rūdos AKM temos paskatintas, internete, perskaičiau keletą rašinių. Nei viename nenurodoma ūkininko-ės pavardė. Bijoma, kad tautiečiai iš pirmų lūpų sužinos tikrą priežastį? Tik trumpai užsimenama, kad kiaulės buvo NEREGISTRUOTOS. Vadinasi – be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Be ikimokyklinės vakcinacijos. Be privalomos karinės prievolės atlikimo Tėvynei.

Mirk juokais iš tokių gražbyliavimų. Grįžtu trisdešimt metų atgal. Mokiausi zootechniko specialybės. Manau, kad gyvulininkystėje esu ne diletantas. Vežiojau į iškvietimus kolūkio veterinarijos gydytojų komandą. Kai kada net tekdavo jiems padėti. Dirbau pieninės vairuotoju-laborantu. Rinkau pieną iš viso rajono fermų ir punktų. Ryte, su ta pačia mašina rinkau bidonus nuo rampų. Dienos metu – centralizuotai siurbiau pieną iš šaldytuvų karvidėse. Sugižusį pieną veždavom priduoti į Šiaulėnų gyvulininkystės kompleksą. Pas gerą šeimininką – neprapuldavo niekas. Vakare, išsiplovęs cisternas, veždavau priduoti karštą grietinėlę į Kelmę. Per dieną važiuodavau ne vieno rajono žvyrkeliais – be jokių specialių apsaugos priemonių. Neplatindamas jokio užkrato! O tokių kaip aš, kiekviename rajone – buvo dešimtys.

Apie jokius kiaulių marus, o juo labiau apie niekam nenaudingą, kiaulių bandos naikinimą – nebuvo nė kalbos, nė minties. Tam, kiekviename ūkyje, buvo veterinarai. Tam, kiekvienoje fermoje, buvo atskira patalpa sergantiems gyvuliams gydyti – KARANTINAS. Dabar šluojama viskas be jokio gailesčio. Sąmoningai sužlugdžius visą Lietuvos gyvulininkystės ūkį, sužlugdyti vieną ar kelis neįtikusius valdžios pateptukams konkurentus – juokų darbas. Atvažiavo, ištyrė, nustatė – likvidavo! Niekam nei pasiskųsi, nei pasiguosi. Maži konkurentai turi būti sunaikinti, kad netrukdytų didelėms įmonėms. Toks iųškreiptas – tikros DRMOKRATIJOS veidas. Net jeigu ir atsirastų nepriklausoma laboratorija – ji neišgelbės. Viskas priklausys – kam keliaklupsčiaus sąžinę už pinigus pardavinėjantys laborantai. Pasmerktas verslininkas – nebeatsigaus. „Nepriklausomi“ teismai ir teisėjai dirba valdžiai. Vadinasi, privalo vykdyti užsakomąjį teisingumą.

Ūkininkas, tampomas po teismus: 2 ar 5 metus – tik dar labiau įlys į skolas. Vadinasi, viešinti, kad kažkur buvo rastas AKM užkratas – labai naudinga. Tai atkrato nuo noro, kurti savo, neskaniai kvepiantį verslą. Pakerpa sparnus jauniems, ambicingiems, pasiryžusiems kelti gyvulininkystės ūkį, specialistams. Šansų, brangieji, – neturite jokių. Būsite „suvalgyti“. Arba, turėsite šerti auginamas kiaules tuo, kuo jums lieps marionetinėmis balalaikomis, Seime grojanti, mūsų pačių išrinkta valdžia. Arba, kaip jau padarė du trečdaliai Lietuvos žmonių, važiuosite ieškoti laimės ten…

Laikyti (auginti) kiaules privačiame ūkyje, ne valdžios nustatytomis sąlygomis – draudžia higienos tarnybą. Net viena auginta kiaulė ir ta buvo apkaltinta AKM. Tai reiškia, kad dar griežčiau bus kontroliuojamas ir smaugiamas kiekvienas asmuo, pats vienas, be leidimo, išdrįsęs auginti kriuksintį keturkojį. Apie skerdimą ne specialiose skerdyklose – negali būti nė kalbos. Skundikų visada atsiras. Atvažiuos ir atims skerdieną. Dar ir baudą uždės. Antstoliais užsiundys. Kad šviežiena buvo be bacilų – pažeidusiam gyvūnų auginimo tiesykles bėdžiui – įrodyti neįmanoma. Dabartinė valstybė, iš savo piliečių atima bet kokią galimybę užsiauginti sau ir savo šeimai, ekologišką produktą. Ko pasekoje, esi priverstas, eiti į prekybos centrą ir ten pirkti „sintetinę-ekologišką“, E priedais užterštą niekalą. Todėl, kad dabar toks įstatymas. Viskas – komercijai, o ne pasmerkto lietuvio sveikatai. Mažam, privačiam gamintojui, vietos, Lietuvoje – nebėra.

Jeigu valdžia, nusitaikė suvalgyti ūkininką-verslininką, – tą ji daro drąsiai ir akiplėšiškai. Pasitelkusi paruošiamąją: radijo, televizijos ir spaudos artileriją. Skaitytojai ir klausytojai tiesos nežino. Jie gauna tik tą porciją informacijos, kuri nukreipta prieš taisyklių nesilaikantį verslininką-blogietį. Jeigu augini kiaules jų neįregistravęs ir jų net nepakrikštijęs – esi švogeriškai sustyguotos, maisto pramonės sistemos pažeidėjas. Keli pavojų maisto pramonės magnatams. Todėl, būsi apkaltintas ir sunaikintas. Įdomu, kas ir kaip nustato ir atlieką užkrėstos mėsos poėmį laboratoriniams tyrimams? Ar ūkio savininkas įspėjamas iš anksto? Ar jam leidžiama pasiruošti atvykstantiems nelauktiems laborantams? (Pasikviesti porą liudininkų ar bent advokatą?).

O gal tai daroma šoko terapijos metodais: greitai, staiga ir paslapčia? Tam, kad būtų užkluptas ir taip darbais užsivertęs ūkininkas – be jokio užnugario? Tipo: atėjau, prisistačiau, nugąsdinau, paėmiau mėginius, atlikau tyrimą, radau užkratą?! O ar ūkininkui pasiūloma pačiam pasirinkti laboratoriją kaimyninėje ES valstybėje? Kažin. Ar ir jam paliekamas įtartino gyvulio mėsos poėmio vienas egzempliorius, kurį jis galį pristatyti tyrimams į bet kurią (ne tik Lietuvos) laboratoriją? Kažin. Tokie civilizuoti metodai, DURNIŲ laive – nepraktikuojami!.. Kodėl tada prekybos centruose tokių drastiškų revizorių „antskrydžių“ niekas neatlieka? Praneša, suderina iš anksto. Leidžia susitvarkyti ir pasiruošti patikrinimui. Nežlugdo verslo. Kodėl tokios nevienodos patikrinimo sąlygos? Todėl, kad mažieji ūkininkai Lietuvoje – negerbiami, nevertinami, nepageidaujami, nepakenčiami?

Lietuvos visuomenės taryboje yra teisėsaugos (teisingumo) grupė. Joje dirba LVT valdybos narys, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas Donatas Šulcas. Apie tai, kas jums skauda. Tuo, kas jūsų manymu žlugdo mažąjį verslą, akivaizdžiai pažeidžia jūsų teises ir laisves – būtina viešai dalintis. Būnant ūkininku, turint verslą, dar reikia išmokti ir kaip jį apsaugoti. LVT – ne stogas nuo valdžios savivalės. LVT – galimybė teisiškai apsiginti pačiam ir apginti kitus.

Tėvai buvo ne iš turtingųjų. Šeima didelė. Turėjome ir kolektyvinį sodą, ir keletą daržų. Vištų, triušių ir žinoma kiaulių. Auginamų: kada po vieną, o kada ir dvi – „kad geriau augtų“. Paprastame, standartiniame, valdiškam butui priklausančiame sandėlyje. „Nelegaliai!“ Be jokio deklaravimo! Nesilaikant absoliučiai jokių biologinio saugumo reikalavimų! Primityvu – taip. Ne higieniška – taip. Skerdžiama kiaulė būdavo čia pat, kieme, sekmadienį, ant išimtų, medinių sandėliuko durų. Niekas nieko netraumavo… Nei žviegimas, nei svilinamos kiaulės šerių kvapas. Net skaičiuoti būtų juokinga, kiek šviežių ir išrūkytų lašinių per jaunystės metus buvo suvalgyta. Kadangi neturėjome televizoriaus, apie jokius kiaulių marus net nežinojome.

Porą kiaulės susirgimų (kosėjo, blogai valgė) atsimenu. Atėjo veterinaras, suleido vaistų, išrašė vaistų ir jokio sudeginimo ar kitokio gyvulio neutralizavimo nebuvo. Užtat dabar… Neįtikai, nepatikai – AMEN. Taip valdžia neutralizuoja ne užkratą. Taip valdžia naikina bet kokį norą pradėti savo privatų verslą. Augini daug kiaulių – vadinasi bus daug dešros, lašinių, kumpių ir kitų mėsos gaminių. Kuriuos lietuviai tikrai moka skaniai gaminti. O tai reiškia, kad sumažės atvežamų iš užsienio pingvinų ir kengūrų mėsos produktų paklausa. Todėl, kad vieniems nesumažėtų pelnas, kiti, – turime (Privalome!) būti tik pirkėjais, tik valgytojais, o ne sumaniais, išdidžiais, ekologiškos gyvulininkystės puoselėtojais ir propaguotojais.

Pagarbiai… A.S.