Antanas Stugys moterims- PAVASARĖJA…

Pavasarėja… Saulutė vis aukščiau užkopdama budina svietą… Katės su katinais visose pašalėse garsiau murkti pradėjo. Viskas kas gyva į šilumą veidu sukasi, akis trinasi, naujam gyvenimui bunda. Subruzdo ir švogerių krašto gyventojai. Visi kas dar neišvažiavo… Ne juokas gi – dar vieną žiemą trisdešimtmečiame kapitalizme peržiemavojome. Prisiglaudę pribezdėtomis kelnėmis prie savaitgaliais karščiu spragsinčių radiatorių. Taupydami malkas, gąsdinami puolančiais rusais – įveikėm dar vieną gyvenimo atkarpą. Pavasarėja… Amerikoje barsukai verčiasi ant kito šono, o tose pasaulio vietose kur tie gyviai dar nesiveisia, pavasario pranašai – greičiau kapsintys varvekliai.

Net radijo aparatas visokias nesąmones rods garsiau karksėti pradėjo. Visas politinis brudas pakėlęs sėdynes ir galvas į viešumą lįsti suskubo. Už, iš skylėto biudžeto lėšų apmokėtos reklamos – ruošiasi rinkiminiam vajui. Didieji politikos koziriai, ir tie, kurie piarindamiesi tik dėl skaičiaus, gadina valstybines lėšas – galąsdami liežuvius trinasi rankas: „O gal šį kartą pasiseks?“ Jie kaip tie gaidžiai – kurie vaikosi per žiemą užsitupėjusias vištas: „Jeigu ir nepavysiu, tai nors pasilakstysiu“… Tarp vis daugėjančių langų, užkaltų migrantlietuviška fanera, žiūrėk, vienoje kitoje poniškoje, o paskui ir sriubvalgių troboje – įsižiebia vilties spindulėlis. Prasiskleidžia užuolaidos kraštelis. Surūksta suodinas kaminas dūmindamas Užgavėnių blynų kvapą. Pavasarėja…

Skubu ir aš kabintis į gyvenimą: akimis, ausimis ir viskuo kas dar liko. Nuo pat ryto siurbiu kavos aromatą kartu su naujausiomis žiniomis. O jos… tos pačios: „Sovietiniais laikais viskas buvo blogai“. Neįdomiausia, kad tiesioginiame eteryje tai pliurpia dvidešimtmetė (su uodegyte) diktorė, kuri TŲ laikų net neuostė. O šiandien – kaip tik kovo septintoji. Kaip tik išvakarės tarptautinės Motes dienos. Todėl, visi kas turit ką pasakyti BLO-gero – prašomi skambinti tiesiai į studiją… tel:. 8651..021—–022. Arba savo nuomone parašyti laidos svetainėje Fasebooke. Neskambinu, nerašau, klausausi išsižiojęs. Diktorė prakaituoja toliau… Taigi, kam reikalinga ta tulpių šventė? Ta kioskų fiesta? Aplamai, koks čia gali būti moters išskirtinumas, perdėtas sureikšminimas? Tik todėl, kad jinai turi vagina?! „Tas cenzūrinis žodis. Ta nepagarba moteriai. Tas dvasiškas jaunos diktorės priverstinis ar natūralus nusmukimas… mane ir užkabino“. Tipo, kam ta diena reikalinga? Dabar Lietuvoje moterų turinčių aukštąjį išsilavinimą – daugiau negu vyrų. Jos rinkimų teisę – jau išsikovojo. Diskriminacija jei ir yra, tai tiktai atlyginimo už tą patį atliktą darbą skirtume. Žinoma, Kovo 8-tą galima būtų vieną kitą feminisčių demonstraciją organizuoti, bet kad švęsti taip kaip tarybiniais laikais…

Jo-majo… Kapitalizmo yla lenda iš maišo visu gražumu. Pacankė, snargliorka (ne nosies turiniu, o amžiumi) – pilsto iš tuščio į kiaurą – net gėda klausyti. Ji tada dar buvo tėvelio kiaušiniuose, užtat šiandien – marionetinė „pasaulio bamba“… Mekena eteriniu balseliu tai kas vadinama užsakyta propaganda – o aš ir tokie kaip aš klausosi… Va taip ir tvirkinama dabartinė karta. Tie, nesugadinti jauni žmonės, kurie dar yra baltas lapas. Kurie tiki ir siurbia į save viską ką sako patyrusių valdžios vilkų užsakytą žiniasklaida. Suabejojau, ar tie kurie skambina… nėra iš tos pačios šutvės? Iš anksto paruošti „klakeriai“ – nes nei vieno tikro, gražaus prisiminimo, apie tarybinių laikų (perdirbtų į sovietmečius) Kovo aštuntą – taip ir neišgirdau. Nusigyvenom… per greit išvertėm kailinius į kapitalizmo pusę.

Kaip autoriui, atleiskite už akiplėšiškumą – labai niežti reabilituoti Tarptautinę moters dieną. Kas liečia tulpes – jos ne tik žydėjo ir džiugino, bet ir kvepėjo! Kam komercija, kam natūraliu pavasariu…  Kovo aštunta, buvo skirta ne įrodinėjimui ką savo fiziologijoje moteris turi ir ko ji neturi. Ta diena buvo ne išskirtinumų, prioritetų ar pliusų demonstravimui, o pagarbos, atsidėkojimo ir dėmesio rodymui. Vyrų – Moterims. Darbdavių – darbuotojoms. Moteriai – kaip giminės pratesėjai, kaip motinai. Tuo pačiu ir merginoms – kaip būsimoms žmonoms ir mamoms. Nuo pirmos klasės mokyklose piešėme, karpėme, ruošėme ir nešėme mamoms vaikiškomis rankomis darytas atvirutes. Žinoma, pirmiausiai nepamiršdami atsidėkoti – gerbiamai mokytojai! Buvo graži, prasminga tradicija. Berniukai klasės mergaites visada sveikino su Kovo aštunta,  nupirkdami mažas dovanėles. Jos mums atsilygindavo vasario 23d. (Pagal abipusi, iš anksto susitarta kainos limitą pvz. 5 rub.). O čia, išlindo į eteri („Poručikas Rževskis“) ir viską ap…

Kovo aštuntoji – kaip tik ta diena, kai galima ir reikia rodyti: pagarbą, dėmesį, taktišką vyriškumą – toms, kas mums kasdien ruošia valgį. Skalbia ir lygina. Sodina ir ravi. Ištampytomis rankomis neša namo sunkiausias tašes pilnas maisto produktų.  Toms, kurios seka pasakas prieš užmiegant. Kas visada paglosto tą vietą kuri mums labiausiai skauda. Ačiū JUMS, BRANGIOSIOS MOTERYS! – su JŪSŲ diena!