Patiko? Pasidalinkite!

Lietuvoje yra viena keista tradicija. Ne, tai ne alkoholio gėrimas ir ne savižudybės, kuo taip ryškiai išsiskiriame pasaulinės statistikoje.

Trisdešimt metų Lietuvoje visos bėdos buvo nukreipiamos tik į Rusijos pusę. Jei kas blogai – kalta Rusija, kaltas sovietinis palikimas. Ir po šimto metų, matyt, bus vis dar kaltas sovietinis palikimas. Tai lietuviška tradicija, kurią taip mielai eskaluoja lietuviška valdžia.

Tai – vadinamasis stručio efektas. Ką strutis daro, kai pamato grėsmę? Teisingai – įkiša galvą į smėlį, nors visas kūnas išlieka paviršiuje puikiai matomas ir lengvai pasiekiamas grobuonims. Ką daro lietuvis, kai mato kokią grėsmę visuomenei ar valstybei? Teisingai – visose bėdose apkaltina Rusiją. Ir mano, kad savo kieme tada nebereikia nieko spręsti – galima ramiai pagulėti ir pailsėti, juk problemos jis neišspręs. O įvairiems vietiniams ir tarptautiniams grobuonims to tik ir tereikia – kad kaltintume savo bėdomis kitus, bet nieko nespręstume. Tegul Lietuvoje išlieka korupcija, pataikavimas, neapykanta.

Tas visuotinis durnumas labai palankus valdžiai, kad uždangstytų savo klaidas. Todėl ir bandoma kuo labiau skiepyti tikėjimą šiuolaikinėmis pasakomis, panašiai kaip savo laiku tikėjome komunizmu. Dabar gi tikime, kad viską galime pasiekti savo jėgomis. Pažiūrėkite kiek pavyzdžių – Landsbergio anūkėlis juk tiek pasiekė, net partijai vadovauja, o jo žmona valdo darželių tinklą. O juk Tapinas, sovietinio kolaboranto sūnus, dabar toks “demokratas”. Net savo tėvą lenkia tokiu savo “komjaunuolišku” aktyvumu ir užsidegimu. O kur dar visokios žinomų tėvų atžalos… Pasidomėkite – kur nepažiūrėsi, ten tos atžalos savo “neeilinių gebėjimų” dėka tampa valstybinių kompanijų ar ministerijų vadovais, net vienos dienos nepradirbę eiliniu klapčiuku.

O jei kas nesiseka – visada galima surasti kaltąjį. Labai patogus gyvenimo stilius. Tu esi žingeidus, darbštus, bet dešimtmečius dirbi už kiek didesnį atlyginimą nei minimumas. Ne – tavo tėvai nekalti, kad savo laiku buvo išdidūs ir nestojo dėl karjeros į komunistų partiją ir liko dirbti paprastais darbininkais gamyklose ar kolūkiuose. Jie už paskutinius pinigus išleido vaikus į mokslus. Bet jie irgi liko tik paprastais darbininkais.

Tik gamyklas pakeitė ofisai, kur už savo pinigus nusipirkęs dailų apdarą, dirbi už tai, kad galėtum išsinuomoti vieno kambario mažą butuką. Arba, jei tėvai ir giminaičiai padės, įsigysi butą su banko paskola kur nors miegamajame rajone. Ir melsiesi, kad neišmestų iš darbo už mažą atlyginimą, nes… kur tu eisi? Seniau, baudžiavos laikais, dirbo žmonės už žemės gabalėlį, kad ponas leistų sau bulvių pasisodinti. Dabar dirbi visą gyvenimą už nedidelį butą, kur glaudiesi su savo šeima.

Bet, DĖMESIO, dėl tavo nevykusio gyvenimo kaltas yra rusas. Nes jis paliko tokią Lietuvą. Stručio efektas… Šiuolaikinė baudžiava… Pasakos vargšams…

Ne, net nebandyk kelti galvos arba, kas dar blogiau, pradėti mąstyti, kas iš tikro vyksta Lietuvoje, nes būsi atstumtas visuomenės. Tapsi populistu, neišmanėliu, nevykėliu, vatniku… Tad ir gyvena žmonės, bijo ištraukti savo galvas, nes taip patogiau. Deja, vargas tokiai Lietuvai.

Aurelijus


Patiko? Pasidalinkite!