Pastarosiomis savaitėmis visuomenėje vėl kilo diskusijos apie Lietuvos politikų skaidrumą. Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko interesų konfliktus dėl dalyvavimo dronų startuolio veikloje, klausimas tapo dar aštresnis: ar mūsų šalyje dar liko politikų, kuriuos galėtume vadinti visiškai „švariais“?
BNS šią savaitę pranešė, kad G. Jeglinskas pernai investavo 20 tūkst. eurų į bendrovę „Unmanned Defense Systems“ (UDS) ir turi beveik 0,2 proc. jos akcijų.
Nors politikas reguliariai akcentuoja besikeičiančią karybą ir būtinybę integruoti dronų pajėgumus į ginkluotąsias pajėgas, jis teigia nepainiojantis viešųjų ir privačių interesų, bendrovės veikloje nedalyvaujantis nuo darbo Seime pradžios ir niekada neaptarinėjęs įsigijimų iš UDS su krašto apsaugos sistemos pareigūnais.
Apklausos rodo, kad net 86 procentai Lietuvos gyventojų partijas laiko korumpuotomis. Seimui pasitikėjimas taip pat itin menkas – 84 proc. žmonių tiki, kad parlamentarai dažnai ar bent kartais yra įsivėlę į neskaidrius sandorius. Tai rodo gilų skepticizmą, kurį sunku nugalėti vien tik gražiomis deklaracijomis.
Nepotizmas, interesų konfliktai ir lobizmo kontrolės stoka išlieka rimta problema. Savivaldybių valdomos įmonės dažnai tampa vieta, kur įdarbinami politikų ar jų artimųjų globotiniai, o lobistinė veikla Lietuvoje dažniausiai vyksta už uždarų durų.
Visuomenės lūkesčiai neretai būna idealistiniai – tikimasi absoliučiai „švarių“ politikų, neturinčių jokių interesų ar ryšių. Tačiau realybėje politiką sunku visiškai atskirti nuo verslo, visuomeninių organizacijų ar asmeninių ryšių. Svarbesnis klausimas – ar politikai geba sąžiningai deklaruoti interesus, prisiimti atsakomybę, o institucijos – greitai reaguoti į pažeidimus.
Atsakymas į klausimą „ar turime švarių politikų?“ nėra vienareikšmis. Absoliučiai be jokių dėmių politikų greičiausiai Lietuvoje nėra, tačiau tikrieji demokratijos požymiai atsiskleidžia tada, kai veikia kontrolės mechanizmai: visuomenė kelia klausimus, žiniasklaida atlieka tyrimus, o atsakingos institucijos imasi veiksmų.
Formuojama nauja norma
Didžiausia grėsmė yra ta, kad visuomenei nuolat matant naujus skandalus, korupcija ir interesų konfliktai gali tapti kasdienybe, o korumpuotas ar net teistas politikas – norma. Jei tokie atvejai nebebus šokiruojantys, visuomenė ims priprasti prie „purvinos“ politikos. Tai reikštų:
- vis didesnę piliečių apatiją ir abejingumą rinkimams,
- politikos degradaciją, kai į valdžią ateina vis mažiau sąžiningų žmonių,
- prastėjantį tarptautinį Lietuvos įvaizdį bei investuotojų pasitikėjimą.
Jau matome, kad įtartini ryšiai, interesų konfliktai ar net teistumo šešėliai politikams nebėra kliūtis ir tai tampa norma.
SN inf.
Kuo aukštesnis-didesnis viršininkas-valdininkas, tuo jis (ji) labiau korumpuotas. Nes visi LR įstatymai sukurti, kuriami taip, kad biednas – biednetų, turtingas – turtėtų. Pvz. prezidentas A. Brazauskas ,,prichvatizavo” viešbutį ,,Draugystė” ir padovanojo savo meilužei Kristinai. Kuri vėliau pasiremdama, turtuoliams palankiu įstatymu, prisiteisė rentą. Pagal galiojančius įstatymus – ,,vsio zakono”
Prezidento G. Nausėdos namelis kažkodėl stovi geriausioje Pavilnių parko vietoje. Tai ko norėti iš žemiau esančių?
Štai taip atrodo mūsų supuvusios santvarkos valstybės pamatai.
Klausimas; ką sąžiningas darbo žmogus-teisuolis turi ginti nuo ko ir už ką?