Pastarosiomis dienomis Lietuvoje daug aistrų sukėlė viešas Pauliaus Mikolaičio, geriau žinomo kaip Paul De Miko (Mikučio), pasisakymas apie lietuvių kalbos žodžio „knyga” kilmę. Iš JAV į Lietuvą atvykusiai „YouTube” žvaigždei „IShowSpeed” Paulius pareiškė, kad žodis „knyga” yra kilęs iš slavų kalbos. Toks pasakymas kai kuriuos lietuvaičius labai suerzino, ypač tuos, kurie linkę manyti, kad lietuvių kalba yra „seniausia” ir „gryniausia”.
Kalbiniai faktai: ar žodis „knyga” – tikrai lietuviškas?
Kalbotyros mokslo požiūriu, Paulius nesuklydo. Žodis „knyga” iš tiesų yra skolinys iš senosios slavų kalbos – forma kŭnigy, kuri susijusi su raštu, knygomis ir dokumentais. Šaknis bendra su kitomis slavų kalbomis: rusiškai „kniga”, bulgariškai „kniga”, lenkiškai „książka” (kur įvyko fonetinės transformacijos).
Tai tik vienas iš daugelio slavizmų lietuvių kalboje, įsišaknijusių per ilgus šimtmečius, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) veikė daugiakalbėje aplinkoje.
„Mikutis” žino istoriją, nes pats turi slaviškų šaknų
Pats Paulius žiniasklaidoje save taip prisistato: „Mano tikroji pavardė – super populiari rusiška pavardė Petrovas. Aš ją pasikeičiau būdamas 16 metų su mamos leidimu – tai jos mergautinė pavardė. Tad nuo 16-os esu Mikolaitis. Artimiausi draugai, kurie buvo iš labai labai seniai, jie mane ir dabar vadina Petrovu“.
Mikutis yra gerai žinomas tarp jaunimo, nes jį „užaugino” iš Sorošo fondų mintantis Andrius Tapinas, o dabar Mikutis, jau kaip didelis influenceris, atlieka „rimtus” darbus Lietuvai ir padėjo į Lietuvą atvykusiam lojančiam afroamerikiečiui pažinti mūsų kraštą ir istoriją iš arčiau.
„Seniausios kalbos” mitas
Dažnai girdime teiginį, kad lietuvių kalba yra „seniausia indoeuropiečių kalba”. Taip, lietuvių kalba yra viena archajiškiausių – tai reiškia, kad ji išsaugojo daug senų bruožų, kurie kitose indoeuropiečių kalbų šeimos šakose nunyko. Tačiau, tai nėra tas pats, kas „seniausia kalba” apskritai, ir tai nereiškia, kad ši kalba buvo pirmoji ar gryniausia pasaulyje.
Be to, kalbos senumas neturi nieko bendra su tuo, kada ji pirmą kartą buvo užrašyta. Rašytiniai šaltiniai lietuvių kalba atsirado vėlai (XVI a.), bet tai nereiškia, kad pati kalba atsirado tik tada.
Kodėl LDK rašė senąja rusėnų kalba?
Faktas, kad LDK statutai buvo rašomi senąja slavų (rusėnų) kalba, kyla iš to meto realijų: tai buvo vyraujanti raštų, diplomatinė ir teisinė kalba LDK teritorijoje, kurioje gyveno įvairių tautų žmonės. Tai buvo praktinis sprendimas, o ne kultūrinis pralaimėjimas. Daugelis Europos valstybių administracijoje naudojo ne tautinę, bet prestižinę raštų kalbą (pvz., lotynų ar vokiečių).
Apie kalbas be emocijų
Lietuvių kalba yra gyva, sudėtinga ir turtinga istorine patirtimi. Joje gausu skolinių iš slavų, vokiečių, lenkų, lotynų kalbų. Tai įprasta visoms kalboms, kurios per amžius kontaktavo su kitomis tautomis. Tai nėra nei „praradimas”, nei „dirbtinis konstruktas”. Tai yra natūralus kalbos raidos procesas.
Vietoje emocingų puolimų, verta gilintis į kalbotyrą, istoriją ir lingvistikos tyrimus. Tik taip išmokstame atskirti, kur baigiasi mitai, o kur prasideda faktai.
SN inf.
Kodėl Delfis stengiasi brukti visuomenei savo pseudotyrimus apie Adamkaus kilmę? Kiek tikri Lietuvoje garsinami tyrimai apie pokario miškinių tapatybes? Ar tokie „tyrimai” nėra priemonė istorijos klastojimui?