Nusikalstamumo situacija Švedijoje pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje erdvėje. Nors bendras nusikalstamumo lygis yra panašus ar šiek tiek aukštesnis nei kitose Vakarų Europos šalyse, kai kurios nusikalstamumo formos kelia rimtą susirūpinimą – ypač gaujų smurtas, susišaudymai ir sprogdinimai.
Bendras nusikalstamumo lygis
-
Bendras nusikaltimų skaičius laikui bėgant išlieka stabilus arba mažėja, ypač kalbant apie turto nusikaltimus (vagystes, įsilaužimus).
-
Smurtiniai nusikaltimai rodo ženklų augimą – ypač tuose regionuose, kur aktyviai veikia organizuotos nusikalstamos grupuotės.
Gaujų smurtas ir šaudynės
-
Viena iš labiausiai nerimą keliančių tendencijų – augantis šaudynių skaičius, daugiausia didmiesčiuose: Stokholme, Geteborge ir Malmėje.
-
Dauguma šaudynių susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir narkotikų prekyba.
-
Gaujose dažnai dalyvauja jauni žmonės, kartais net nepilnamečiai, kurie naudojami kaip samdomi nusikaltėliai.
Sprogdinimai
-
Pastaraisiais metais Švedijoje padaugėjo sprogdinimų, ypač susijusių su gaujų tarpusavio konfliktais arba grasinimais.
-
Tai itin neįprasta reiškinys kitose Šiaurės ir Vakarų Europos valstybėse.
Statistika (iki 2024 m. pabaigos)
-
2023 m. Švedijoje įvyko apie 363 šaudymo incidentai, kurių metu žuvo 55 žmonės.
-
2023 m. užfiksuota daugiau nei 150 sprogdinimų.
-
Dauguma šių incidentų įvyko miesto rajonuose, kuriuose susitelkusios socialinės problemos.
Valdžios atsakas
-
Vyriausybė ėmėsi įvairių priemonių kovai su gaujų smurtu:
-
Sugriežtinti įstatymai ir bausmės už ginkluotą smurtą.
-
Didesnis finansavimas policijai ir teisėsaugos institucijoms.
-
Galimybės taikyti stebėseną bei prevencines priemones net ankstyvose stadijose.
-
Didėjantis dėmesys socialinei prevencijai ir jaunimo įtraukimui.
-
Priežastys
-
Socialinė ir ekonominė nelygybė kai kuriuose priemiesčiuose.
-
Integracijos problemos tarp imigrantų ir vietos bendruomenių.
-
Ribotos švietimo ir užimtumo galimybės jauniems žmonėms socialiai pažeidžiamuose rajonuose.
-
Gausus nelegalių ginklų paplitimas.
Nors Švedija išlieka saugi šalis daugeliui savo gyventojų, gaujų smurtas ir sprogdinimai yra rimta problema, kuriai spręsti reikalingas tiek griežtas teisinis, tiek socialinis požiūris.
Gaujų smurtas – pastaraisiais metais gaujos dažnai susijusios su tam tikromis atvykėlių etninėmis grupėmis. Švedijos saugumo tarnyba nurodė, kad kai kurios gaujos veikia šeimos arba klanų pagrindu – tai gali būti susiję su tam tikromis kilmės bendruomenėmis.
Pagal Švedijos statistikos tarnybos (SCB) duomenis, daugiausia imigrantų Švedijoje yra atvykę iš šių šalių: Sirija> 200 000, Irakas> 150 000, Lenkija> 100 000, Iranas> 80 000, Somalis> 70 000, Eritrėja> 50 000, Afganistanas> 45 000, Turkija> 50 000.
Šiuo metu Švedijoje gyvena tarp 15–17 tūkstančių lietuvių. Prie šio skaičiaus pridėtini ir vaikai, gimę Švedijoje lietuvių šeimose, tad bendras skaičius gali būti kiek didesnis.
Oficialios, viešai skelbiamos nusikaltimų statistikos pagal tautybę Švedijoje nebeteikiama nuo 2005 m., todėl konkrečių duomenų apie lietuvių padarytus nusikaltimus Švedijoje nėra reguliariai skelbiama.
Visgi žiniasklaidoje kartais pasirodo pranešimų apie pavienius atvejus. Vagystės: kai kuriais atvejais lietuvių piliečiai sulaikomi už: vagystes iš parduotuvių ar sandėlių, dviračių ar automobilių dalių vagystes, organizuotą turto vagystę (dažniausiai laikini atvykėliai, o ne nuolatiniai gyventojai).
Neteisėtas darbas ar mokesčių vengimas: kai kurie statybose ar logistikos srityje dirbantys lietuviai gali būti įtraukti į „šešėlinio“ darbo situacijas – bet tai dažniau vertinama kaip darbo teisės pažeidimas, o ne kriminalinis nusikaltimas.
Naujausias lietuvio žinomas padarytas nusikaltimas Švedijoje
Švedijoje gyvenantis Lietuvos (teistas) pilietis Linas Jurgutis papildė imigrantų nusikaltėlių gretas. 2025 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teisme Linas Jurgutis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 182 str., t. y. „dėl svetimo turto įgijimo savo naudai apgaule“, – tai susiję su 2019 m. pardavimais Švedijoje (laivų, valčių) per Facebook, kai patikėję pirkėjai ne tik negaudavo prekių, bet ir prarasdavo avansinius mokėjimus.
SN inf.
