Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva neteko beveik milijono gyventojų. Tuštėjantys miesteliai, uždaromos mokyklos, senstanti visuomenė – tai ne emocijos, o statistika. Gimstamumas šiandien vienas mažiausių mūsų istorijoje, o natūralus gyventojų prieaugis jau daugelį metų neigiamas. Kiekvienais metais miršta gerokai daugiau žmonių nei gimsta.
Tačiau buvo laikotarpis, kai Lietuva augo
Tarybiniais dešimtmečiais gyventojų skaičius nuosekliai didėjo – nuo maždaug 2,6 milijono po karo iki 3,7 milijono XX a. pabaigoje. Gimstamumas buvo aukštesnis nei dabar, šeimos dažniau augino du ar tris vaikus, regionai buvo gyvi. Miestai plėtėsi, buvo statomi daugiabučiai, kūrėsi pramonės įmonės, veikė fabrikai, kolūkiai, infrastruktūra. Žmonės turėjo darbą, socialines garantijas, būsto paskirstymo sistemą.
Galima ginčytis dėl politinės sistemos, laisvių ribojimų ar ekonominio modelio efektyvumo. Tačiau demografinis faktas lieka faktu – gyventojų skaičius augo.
Šiandien situacija priešinga. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuva įsiliejo į globalų pasaulį, atvėrė sienas, integravosi į Vakarų struktūras. Tačiau kartu prasidėjo masinė emigracija. Šimtai tūkstančių paruoštų darbingo amžiaus žmonių išvyko kelti ekonomiką svetimoms šalims. Regionai ištuštėjo, ištisos kartos išsibarstė po pasaulį.
Modernus gyvenimo būdas taip pat pakeitė šeimos modelį. Vaikai gimsta vėliau, dažnai apsiribojama vienu vaiku arba apskritai nusprendžiama jų neturėti. Karjera, finansinis nesaugumas, būsto kainos, gąsdinimai karais – visa tai daro įtaką sprendimams. Rezultatas – mažėjanti tauta.
Kyla klausimas: ar pažanga, kuria taip didžiuojamės, iš tikrųjų sustiprino valstybę demografiškai? Ar ekonominis augimas kompensuoja tuščias klases mokyklose? Ar aukštesnis BVP pakeičia išvykusius vaikus ir anūkus?
Tarybiniais laikais valstybė aktyviai kišosi į ekonomiką ir socialinę politiką. Būstas buvo statomas masiškai, darbas garantuotas, vaikų priežiūros sistema plačiai išvystyta. Dabartinė rinka daug ką paliko asmens atsakomybei. Vieni tai vadina laisve, kiti – nesaugumu.
Demografinė krizė nėra vien Lietuvos problema – su ja susiduria daugelis išsivysčiusių šalių. Tačiau Lietuvai ji ypač skaudi dėl mažo gyventojų skaičiaus ir geopolitinės padėties. Kiekvienas prarastas šimtas tūkstančių reiškia mažesnę darbo jėgą, silpnesnę regionų plėtrą, mažesnį kultūrinį gyvybingumą.
Ar galime sustabdyti nykimą? Tai priklausys nuo to, ar valstybė sugebės sukurti realias sąlygas jaunoms šeimoms: prieinamą būstą, stabilų darbą, vaikų priežiūros infrastruktūrą, regionų atgaivinimą. Be aiškios demografinės strategijos skaičiai ir toliau bus negailestingi.
Istorija nėra vien juoda ar balta. Tačiau jei vertiname vien pagal gyventojų augimą – praeitis rodė kilimą, o dabartis rodo mažėjimą. Ir tai klausimas, į kurį turime atsakyti ne emocijomis, o sprendimais.
BV inf.
Net Lekštutis vaikų neturi… Turbūt šaudo tuščiais….
Po 2009 metų krizės iš Lietuvos iki 2019 emigravo 400 tūkst. žmonių. Taigi bus dar didesnis Lietuvos ištuštėjimas. Dar: sumažės šauktinių skaičius, emigravo, nebeturi pilietybės emigrantų vaikai, o gal ir negrįš. Tad kam šitie poligonai, jei Lietuvoje ir tuoj ir šauktinių pradės mažėti.
Dabar vienintelis būdas buržujams valdžioje ir prie jos labai gerai babkių „uždirbti” – kariniai projektai.
Šventiniame M.A.M.A. vakare Mantas Petruškevičius pristatė mylimąjį prancūzą
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/mama-apdovanojimai/sventiniame-mama-vakare-mantas-petruskevicius-pristate-mylimaji-prancuza-120214608/diskusija
Kodėl visuomenė leidžia valstybei būti taip niekinamai? Kodėl mes leidžiamės demoralizuojami? Negi visuomenė užvaldyta žydrųjų? Greitai gali paaiškėti, kad valdžioje žydruma, per kurią perduodamos įvairios manipuliacijos.
Po Delfio straipsniu „Masiškai į karinius mokymus šaukiami Baltarusijos gyventojai – sutrikę” rašomi labai neatsakingi, niekinantys Baltarusiją, komentarai.
Baltarusija teisingai daro, matydama, kad Lietuvoje vykdoma mobilizacija. Baltarusija negali sėdėti, į tai nereaguodama. Ji tinkamai pasiruoš galimam užpuolimui per Suvalkų koridorių ties Kapčiamiesčiu, ir visa Lietuvoje vykdoma mobilizacija nueis niekais. Lietuvos valdžios kėslai paversti Lietuvą kaimynų užpuolimo placdarmu turi būti sustabdyti, ką Rusija su Baltarusija ir daro. O tokie komentatoriai tegul važiuoja į Ukrainą.
Gana girtis garbingais pralaimėjimais. Dabar galiojantis visi įstatymai sukurti taip, kad biednas – biednėtų, turtingas – turtėtų. Atėjo laikas visai valdininkijai pradėti dirbti žmonių labui, pakelti darbo žmogaus vertę ir autoritetą. Peržiūrėti ir pataisyti visus įstatymus pagal LR Konstituciją. Žiniasklaidai nekiršinti partijų ir žmonių tarp saves, o juos vienyti. VIENYBĖ TEŽYDI.
Gimstamumas ne vienas mažiausių, o mažiausias per visą istoriją. Gimdavo daugiau net per didelius karus…