Dainų šventėje pagerbiami budeliai ir žudikai?

Birželio 25 d. į mane  kreipėsi Algirdas Janyšius, pagyvenęs žmogus iš Anykščių rajono. Jis pateikė įdomius faktus, jog Dainų šventėje bus garbinamas Jonas Kadžionis, vienas iš ,,žymaus“ karo ir pokario veikėjo Antano Slučkos-Šarūno parankinių.  A. Janyšius teigia:

,, Jonas Kadžionis nužudė žmogų, ėjusį į mišką riešutauti. Užpuolė ir užmušė lazdomis (nusikaltimą įvykdė kartu su savo žmona). Jis vykdė ir kitas piktadarybes-plėšimus, kūno sužalojimus. Tai patvirtina įvairių liudininkų parodymai-O. Bernatonienės ir kt. asmenų. Veikė tas ,,miškinis“ ilgai, bet 1953 metais J. Kadžionis priėjo liepto galą-buvo suimtas, nuteistas 25 metų įkalinimo bausme. Bausmę atliko, grįžo į Lietuvą. Gyvena iki šiol, yra visaip  garbinamas valdžios atstovų. Ir štai sužinojome, jog šitą veikėją garbins ir Kavarsko kultūros namų ansamblis Dainų šventėje. Į savo repertuarą jie įtraukė J. Kadžionį garbinančius tekstus. Ir aš, ir kai kurie kiti Anykščių rajono gyventojai piktinamės tokia padėtimi. Kas čia darosi? Kodėl garbinami tamsios reputacijos veikėjai?“.

Gavęs tokį piliečio kreipimąsi, nusprendžiau pasiaiškinti, kas čia vyksta, jog net Dainų šventėje bus garbinami budeliai? Birželio 26 d. skambinau  Anykščių merui K. Tubiui. Tačiau jo rasti niekaip nepavyko, pavyko tik susisiekti su vicemeru S. Obelevičium. Jis teigė, jog J. Kadžionis yra didvyris. Sakė jog neva nežino tokių tamsių jo biografijos faktų. Tačiau paklausus apie jo vadą A. Slučką-Šarūną, vicemeras jau atvirai pasakė-,,Taip, esu girdėjęs, kad A. Slučka gal ir susijęs su kai kuriais skandalingais įvykiais. Apie tai pernai teigė vienas Anykščiuose viešėjęs istorikas, esu girdėjęs ir kitų atsiliepimų“.

Kreipiausi raštu į Anykščių savivaldybės vadovus, be to, nusprendžiau jog reikia tuos klausimus telefonu aptarti su meru.  Ir štai liepos 2 d. pavyko rasti merą K. Tubį. Jo tonas buvo labiau kategoriškas nei vicemero. Štai kokia K. Tubio pozicija-,,J. Kadžionis tai kovotojas už laisvę. A.Slučka irgi kovojo už laisvę, tokius žmones reikia gerbti“. Paklausus apie A.Slučkos dalyvavimą Holokauste ir teroro akto Šimonių kultūros namuose organizavimą (tai įrodyti įvykiai. Apie A.Slučkos dalyvavimą žydų šaudyme 1941 m. teigia ir tarptautiniai žinynai. O dėl Šimonių kultūros namų sprogdinimo, kurio metu žuvo daugybė žmonių, tai jau įrodyti faktai, kad šį teroro aktą organizavo A.Slučka ir A. Starkus) meras vėlgi teigė kad nieko nežino, neva gal tokius dalykus gali išiaiškinti Genocido centras.  Taigi tokia padėtis, Anykščių vadovai kažkaip ,,mažai ką žino“, ir tuo metu Dainų šventėje garbinamas žmogų užmušęs J. Kadžionis, rajono teritorijoje randasi žymiems nacistiniams nusikaltėliams A.Slučkai, A. Starkui ir kitiems jų bendrininkams skirti paminklai.

Sausio 27 d. minima tarptautinė Holokausto diena. Įvairiuose pasaulio kraštuose vyksta renginiai, kuriuose pagerbiamos Holokausto aukos. Per Antrajį pasaulinį karą buvo nužudyta šeši milijonai žydų, tai barbariški nusikaltimai. Lietuvoje nužudyti apie 220 tūkstančių žydų kilmės Lietuvos gyventojų. Dažnai tenka nagrinėti Holokausto temą-rašyti apie tai, skaityti literatūrą apie Holokaustą, diskutuoti su įvairiais žmonėmis. Bet įdomu pastebėti, jog Lietuvoje vykdyto Holokausto dalyviai-tokie kaip J. Kadžioniui vadovavęs A. Slučka-Šarūnas, atvirai garbinami. Birželio 22 d. minima Atminties ir gedulo diena. Tiesa, Lietuvoje bandama ją igonoruoti. Bet visuomenės atstovai šimet pažymėjo šią data Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose.

Grįžtant prie fašistinių nusikaltimų tyrimo, galiu pabrėžti, jog remiamės įvairiais dokumentais, literatūrą, liudininkų parodymais. Štai teko pastudijuoti knygą ,,Mane žudė broliai lietuviai”(sudarytojas Bronius Pilkauskas. Leidykla ,,Politika”. 2013 m.). Šiame leidinyje(104 puslapyje) publikuojama Pauliaus Jurkūno parengtas informacinis straipsnis  ,,Kas iš tiesų nusikalto?“, kuriame išdėstyti konkretūs faktai apie Jono Kadžionio vykdytus nusikaltimus, yra ir liudininkų parodymai.

Šią vasarą, liepos mėnesio gale sueis jau keturi metai nuo kolegos, poeto antifašisto Aleksandro Boso mirties. Ta proga pravartu pateikti  keletą eilėraščių iš jo poezijos rinkinio ,,Iš ten sugrižtantiems”:

,,Istorijon su vėjeliu”

Iš kapitono pasidaręs generolu Vėtra

Per Žemaitiją praūžė kaip uraganas neregėtas

Žudynių įkvėpėjas Vėtra buvo kietas

Sutramdytas ir mūs istorijon gražiai padėtas

(,,Generolas Vėtra”-tai Jonas Noreika. Istorinių šaltinių  duomenimis, J. Noreika 1941 m. dalyvavo masinėse žydų žudynėse Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje ir kitose Lietuvos vietose)

Aš šile

Nuo budelių išslapstęs

Kelis-jau mirčiai pasmerktų

Į mylimą Bačkonių šilą

Po karo vieną rytą išeinu

Aš ir dabar gimtam šile,

Tik nieks manes lig šiol nerado…

Žmona, vaikučiai

Miškiniai užkasė mane,-

Nes aršiai nekentė jie žydų…

skirtas Bačkonių girininkui Mykolui Šimeliui ( 1889-1945) atminti. Jis per Antrajį pasaulinį karą savo namuose ir miške nuo mirties išslapstė keturiolika iš Kauno geto pabėgusių žmonių. 1945 m. rudenį partizanų nušautas M.Šimelis pripažintas vienu garbingiausių Pasaulio Tautų teisuoliu)

Devintame forte

Devinto forto žiemišku taku einu

Ir egzekucijų aukų vietoj stoviu

Po kojom penkiasdešimt tūkstančių žmonių

Daugiau jau nieko parašyt nenoriu.

( Kauno IX forte 1941-1944 m. vokiečių okupantai ir jų vietiniai talkininkai nužudė virš  50 tūkstančių žmonių, iš jų 35 tūkstančius žydų)

 

Giedrius Grabauskas