Nuo „čekiukų“ skandalo iki Vyriausybės vairo: ar būsimas premjeras suvaldys asmenines išlaidas?

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui oficialiai patvirtinus pasiryžimą prisiimti atsakomybę už naujos Vyriausybės formavimą ir užimti ministro pirmininko pareigas, visuomenėje vėl atgimsta diskusijos dėl jo praeities finansinių skandalų savivaldoje bei būsimų valstybės lėšų valdymo. Po to, kai politikas viešai paskelbė keisiantis dabartinę šalies premjerę Ingą Ruginienę, oponentai ir visuomenė aktyviai kelia klausimus, kaip būsimasis Vyriausybės vadovas elgsis ateityje ir ar nepasikartos istorijos, susijusios su asmeninių pirkinių apmokėjimu iš oficialių fondų.

Praeityje kilęs vadinamasis „čekiukų“ skandalas Jonavos rajono savivaldybėje paliko gilų pėdsaką politiko biografijoje, kai paaiškėjo, kad tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis buvo dengiamos asmeninės „Telia Lietuva“ sąskaitos, įskaitant ir televizorių įsigijimą. Nors pats M. Sinkevičius šiuos veiksmus įvardijo kaip netyčinę žmogišką klaidą bei dar iki teismo pradžios grąžino į biudžetą 4 015 eurų, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamąją bylą nutraukė, politinis šešėlis išlieka viena jautriausių temų jo karjeroje. Neseniai viešojoje erdvėje vėl iškilo klausimų dėl teisnių išlaidų dengimo šioje byloje, tačiau paties politiko artimieji patvirtino, kad advokatų sąskaitos buvo apmokėtos asmeninėmis šeimos lėšomis.

Atsakomybės Vyriausybėje lygmuo ir finansinės kontrolės mechanizmai iš esmės skiriasi nuo iki šiol galiojusios laisvesnės savivaldos išlaidų sistemos, kuri ir sudarė sąlygas piktnaudžiavimui. Ministro pirmininko institucijoje kiekviena išlaida yra griežtai reglamentuojama įstatymų, o finansinę atskaitomybę tiesiogiai bei nuolat prižiūri Valstybės kontrolė bei kitos audito institucijos. Tai reiškia, kad premjeras neturi jokių teisinių ar techninių galimybių asmeniniams lizingo sandoriams ar buitinei technikai pirkti naudoti valstybės pinigus, o bet koks bandymas atlikti panašius veiksmus akimirksniu sukeltų tiesioginę institucinę bei teisinę krizę.

Politologų bei koalicijos partnerių vertinimu, pats M. Sinkevičius puikiai supranta, kad jo būsimi žingsniai ir asmeninės išlaidos bus stebimi pro didinamąjį stiklą. Tapimas jau trečiuoju premjeru šioje Seimo kadencijoje po Gintauto Palucko ir I. Ruginienės reikalauja demonstruoti maksimalų skaidrumo standartą. Todėl tikėtina, kad būsimasis ministras pirmininkas ateityje laikysis itin griežtos finansinės disciplinos, siekdamas visiškai neutralizuoti opozicijos kritiką ir apsaugoti naujai formuojamos Vyriausybės stabilumą.

BV inf.