Kompiuteriniai žaidimai šiandien yra viena labiausiai paplitusių laisvalaikio formų pasaulyje, tačiau jų vartojimas slepia rimtą pavojų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija jau oficialiai pripažino priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų psichikos sutrikimu. Tai aiškiai įrodo, kad ši pramoga, panašiai kaip lošimai ar kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos, lengvai virsta nekontroliuojamu ir destruktyviu įpročiu, kurį suvaldyti darosi nebeįmanoma.
Didžiausia psichologinė žala atsiranda dėl nuolatinio smegenų stimuliavimo virtualiais vaizdais. Žaidimai sukelia dirbtinius laimės hormono dopamino šuolius, nes nuolat apdovanoja žaidėją už smulkius pasiekimus. Ilgainiui smegenys pripranta prie šio intensyvaus srauto, todėl kasdienė veikla tampa nebemotyvuojanti. Kartu pastebimas emocinis disbalansas ir stiprūs pykčio protrūkiai, ypač kai tenka išjungti kompiuterį. Virtualus pasaulis tampa prieglauda nuo realių problemų, o tai stiprina vienatvę bei socialinį nerimą realiame gyvenime. Be to, greito tempo žaidimai sukelia nuolatinį streso režimą, kuris ilgainiui alina širdies ir kraujagyslių sistemą.
Fizinė žaidimo kaina taip pat yra labai didelė ir juntama kasdien. Nuolatinis sėdėjimas iškraipo žmogaus stuburą ir sukelia lėtinius nugaros bei sprando skausmus. Dėl pasikartojančių rankų judesių dažnai išsivysto riešo sausgyslių uždegimai. Ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa vėlai vakare sutrikdo natūralią melatonino gamybą, todėl žaidėjai dažnai kenčia nuo lėtinės nemigos. Fizinio aktyvumo stoka ir polinkis užkandžiauti prie kompiuterio tiesiogiai didina nutukimo bei medžiagų apykaitos sutrikimų riziką.
Siekiant išvengti šios žalos, būtina taikyti griežtą kontrolę ir daryti reguliarias pertraukas akims pailsinti. Laisvą laiką svarbu sąmoningai nukreipti į fizinį judėjimą bei gyvą bendravimą su žmonėmis. Jei žaidimai pradeda griauti kasdienį gyvenimą, o kontrolė prarandama, būtina nedelsiant ieškoti profesionalios psichologų pagalbos.