Lietuvos viešoji erdvė pastaruoju metu vis dažniau primena ne kultūringų diskusijų forumą, o nevaldomą agresijos demonstravimą. Tačiau tai, kas įvyko populiarios laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ eteryje, sukrėtė net visko mačiusius žiūrovus. Operos solisto Merūno Vitulskio ir laidos svečio Viačeslavo Mickevičiaus (Slavka Channel) pasirodymas peržengė bet kokias etikos, moralės ir elementarios žmogiškos pagarbos ribas, palikdamas gilų randą visuomenės sąmonėje. Ši transliacija tapo chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip žemo lygio kultūra ir neapykanta yra tiesiogiai transliuojama tūkstantinei auditorijai.
Pradėkime nuo to, kad laida, pretenduojanti į kokybišką pramoginį turinį, virto žemiausio lygio vulgarios leksikos festivaliu. Svečias Viačeslavas Mickevičius (Slavka) scenoje be jokių skrupulų žarstė rusiškus keiksmažodžius. Rusų kalbos vulgarizmai, tokie kaip demonstratyviai ir garsiai eteryje Slavkos ištartas „jobtvajmat“, scenoje skambėjo lėkštai, nešvankiai ir visiškai žemino laidos bei jos žiūrovų kultūrą. Toks rusiškų keiksmažodžių demonstravimas viešoje scenoje parodo visišką pagarbos savo gimtajai kalbai ir klausytojui stoka.
Nuo jo nė per žingsnį neatsiliko ir pats renginio vedėjas Merūnas Vitulskis. Visuomenėje inteligento, klasikinio meno atstovo ir kultūros nešėjo įvaizdį ilgus metus puoselėjantis operos solistas nesugebėjo suvaldyti savo emocijų ir eteryje demonstratyviai bei vulgariai vartojo tokį žodyną kaip „bybį dėjo“. Toks elgesys aiškiai įrodo, kad net aukščiausio lygio scenos profesionalai, gavę eterį internetinėse platformose, lengvai atsikrato bet kokių kultūros filtrų ir nusirita iki Celofano lygio retorikos, demonstruodami visišką profesinį nuopuolį.
Tačiau didžiausia ir baisiausia šio vakaro dėmė – nuskambėjęs atviras raginimas griebtis smurto ir neapykantos. M. Vitulskis viešajame eteryje rėžė šiurpinantį pareiškimą, kad „tokius debilus reikia deginti“.
Ši frazė yra bjaurus smurto kurstymo pavyzdys, grąžinantis visuomenę į tamsiausius viduramžių laikus, kai žmonės buvo fiziškai naikinami ant laužų. Jokios emocijos, pyktis ar asmeniniai konfliktai negali tapti pateisinimu viešai reikalauti susidorojimo. Kas suteikė teisę dainininkui viešame eteryje skelbti, ką visuomenėje reikėtų „deginti“? Šie žodžiai, sklindantys iš didžiulę įtaką turinčio žmogaus lūpų, yra tiesioginis agresijos ir žiaurumo propagavimas.
Dar baisiau yra tai, kaip šis pareiškimas sutrypia niekuo dėtus žmones. Žodis „debilas“, nors buityje ir naudojamas kaip įžeidimas, istoriškai yra medicininė intelektinės negalios diagnozė. Kaip po tokių žodžių turi jaustis tikri žmonės, turintys protinę ar psichinę negalią, bei jų šeimos nariai? Girdėti iš ekrano, kad juos neva „reikia deginti“, yra protu nesuvokiamas jų žmogiškojo orumo sutrypimas. Tai sukelia tiesioginę baimę, nesaugumo jausmą ir gilią dvasinę traumą asmenims, kurie kasdien kovoja už savo vietą po saule ir pagarbą visuomenėje.
Ši laida parodė visišką transliuotojų, prodiuserių ir pačių dalyvių atsakomybės stoką. Nesugebėjimas filtruoti turinio ir noras pasiekti didesnį populiarumą (peržiūras) per skandalus, vulgarius keiksmažodžius bei neapykantos kalbą veda visuomenę į dvasinį aklavietę.
Šis įvykis privalo sulaukti griežto žiniasklaidos etikos sargų, visuomeninių organizacijų ir pačių žiūrovų vienareikšmiško pasmerkimo. Jei toleruosime rusišką „matą“, necenzūrinę leksiką ir raginimus „deginti“ žmones viešajame eteryje, prarasime bet kokį moralinį kompasą ir virsime agresyvia, užuojautos jausmą praradusia mase.
Merūnas nusirito iki labai žemo lygio. Matomai pinigų stoka, todėl ir apsiėmė tokį juodą darbą atlikinėti. Plius matosi, kad visiškai apsileidęs ir nutukęs. Kalba apie muštynes, o pats vos nuo kėdės atsistoja.