Patiko? Pasidalinkite!

Įtampa Artimuosiuose Rytuose pasiekė naują pavojingą ribą. Tarptautinė žiniasklaida praneša, kad Teheranas, reaguodamas į galimą karinių veiksmų eskalaciją su Jungtinėmis Valstijomis, pradėjo vertinti strateginius taikinius Europos žemyne.

Remiantis įtakingo verslo dienraščio pranešimu, Irano karinė vadovybė užsimena apie galimus atsakomuosius smūgius JAV karinei infrastruktūrai, esančiai Pietryčių Europoje. Teherano režimui artimi šaltiniai atskleidė, kad potencialių taikinių sąraše atsidūrė dvi konkrečios regiono valstybės – Bulgarija ir Kipras. Šiose šalyse veikia svarbios karinės bazės bei objektai, kuriais naudojasi JAV ir jų sąjungininkų pajėgos. Plačiau apie šiuos Irano planus ir strateginius taikinius galite skaityti oficialioje Financial Times analizėje.

Šie Teherano svarstymai akimirksniu sulaukė Vakarų valstybių ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos reakcijos. NATO atstovai pabrėžia, kad bet kokia tiesioginė grėsmė sąjungininkų teritorijai bus pasitikta griežtu ir vieningu atsaku. Aljansas patvirtino aktyviai stebintis situaciją regione ir esantis visiškai pasirengęs apginti kiekvieną savo narę nuo bet kokių išorinių oro ar raketų grėsmių.

Ekspertai pastebi, kad grasinimai išplėsti konflikto geografiją iki Europos ribų yra Teherano bandymas sukurti atgrasymo priemonę. Kipre ir Bulgarijoje dislokuoti logistiniai bei žvalgybiniai JAV centrai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant saugumą Rytų Viduržemio jūros regione, todėl jie tapo pirmaisiais Irano taikiniais potencialaus plataus masto karo atveju. Papildomą informaciją bei įvykių chronologiją italų kalba taip pat skelbia Sole 24 Ore portalas.

Tarptautinė bendruomenė ragina visas puses laikytis maksimalios atgailos, kad būtų išvengta nekontroliuojamos eskalacijos, galinčios tiesiogiai paveikti Europos saugumo architektūrą.

Nauja Irano grėsmė JAV ir Europai: paleista 4000 km nuotolio raketa

Nors Lietuva yra įtraukta į platesnį Teherano stebimų JAV sąjungininkų sąrašą, tiesioginių karinių grėsmių iš Irano ji kol kas nesulaukia, nes šiuo metu nevykdo aktyvių karinių veiksmų prieš šią šalį. Šalies įsipareigojimai Vašingtonui išlieka tvirti, įskaitant anksčiau išsakytą palaikymą laivybos laisvei užtikrinti Hormūzo sąsiauryje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuomet išreiškė padėką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai už pažadėtą karinę pagalbą ir pasirengimą siųsti karius į Hormūzo sąsiaurį. Šis Lietuvos sprendimas prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo sulaukė Vašingtono pripažinimo kaip svarbus indėlis į tarptautinį saugumą. Plačiau apie šį palaikymą skaitykite LRT.
Vaidas Žemaitis Lekstutis

Patiko? Pasidalinkite!