Patiko? Pasidalinkite!

Rusijos vykdomi sistemingi smūgiai prieš Ukrainos civilinę logistiką ir prekybos laivus faktiškai paralyžiavo Didžiosios Odesos uostus (Odesą, Čornomorską ir Pivdenį), sukeldami didžiausią grėsmę šalies ekonomikai nuo plataus masto karo pradžios. Tarptautinių analitikų ir ekonomistų vertinimu, ši nauja Kremliaus taktika yra nukreipta į gyvybiškai svarbaus Ukrainos eksporto koridoriaus sunaikinimą. Jos padariniai jau dabar skaudžiai jaučiami tiek šalies viduje, tiek pasaulinėse maisto rinkose.

1. Nauja Kremliaus taktika: taikinys – civilinė laivyba

Iki šių metų vidurio Ukrainai sėkmingai pavyko išlaikyti vienašališkai atvertą Juodosios jūros laivybos koridorių. Tačiau padėtis dramatiškai pasikeitė, kai Rusija pradėjo tiesiogiai taikytis į uostuose esančius ar iš jų išplaukiančius užsienio krovinių laivus.

  • Sustabdytas užsienio laivų judėjimas: Po liepą įvykdytų kruvinų atakų prieš civilinius laivus, tarptautiniai laivų savininkai ir draudimo bendrovės dėl išaugusios rizikos nutraukė operacijas šiame regione. Jei dar liepos mėnesį Odesoje kasdien apsilankydavo po keliolika laivų, tai rugpjūtį prekybinių laivų eismas visiškai sustojo.
  • Oro gynybos deficitas: Maskva drastiškai padidino balistinių raketų gamybą, o sekančios Ukrainos oro gynybos atsargos nebepajėgia apsaugoti visų civilinių logistikos centrų. Vien per pastarąsias savaites buvo sunaikinti keli didžiausių šalies prekybos tinklų („Goodwine“, „Silpo“) bei privačios pašto tarnybos sandėliai. Civilinės logistikos naikinimas jau lėmė tai, kad šalies prekybos centruose pirmą kartą per ilgą laiką ėmė tuštėti lentynos.

2. Eksporto griūtis ir milijardiniai nuostoliai

Odesos uostų blokada smogė Ukrainai pačiu jautriausiu metu – naujojo derliaus nuėmimo įkarštyje. Žemės ūkio sektorius šalyje generuoja didžiausią dalį užsienio valiutos pajamų, o apie pusę visų grūdų būdavo išplukdoma būtent per šiuos uostus. Pasaulinė analizės platforma UkrAgroConsult įspėja, kad uostų prastova gali tiesiogiai nurėžti iki 1,5 % šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Dabartinis uostų paralyžius sukėlė grandininę reakciją ekonomikoje:

  • Eksporto nuosmukis: Ukrainos žemės ūkio eksportas rugpjūčio pirmoje pusėje susitraukė net 57 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu liepą.
  • Geležinkelių krizė: Grūdų gabenimas geležinkeliais link Odesos uostų nukrito drastiškais 88,5 %, nes kroviniai tiesiog neturi kur judėti.
  • Prognozių karpymas: Kaip praneša tarptautinė agentūra Reuters, Ukrainos žemės ūkio ministerija buvo priversta sumažinti šio sezono grūdų eksporto prognozę nuo 43 mln. iki 38–40 mln. tonų.
  • Finansinis smūgis: Remiantis leidinio The New Voice of Ukraine skaičiavimais, jei uostų blokada tęsis visą rugpjūtį, agrarinis eksportas susitrauks perpus, o šalis neteks apie 1 mlrd. JAV dolerių pajamų per vieną mėnesį.
  • Poveikis pramonei: Nukentėjo ne tik žemės ūkis. Logistikos portalas GMK Center pažymi, kad dėl uostų paralyžiaus metalurgijos ir kasybos pramonė yra priversta stabdyti gamybą, nes alternatyvūs sausumos maršrutai yra per brangūs, o uostai iki šiol krovė per 80 % šalies metalų eksporto.

3. Alternatyvūs maršrutai nepajėgia atlaikyti spaudimo

Ukraina skubiai bando nukreipti krovinių srautus alternatyviais keliais. Šiuo metu beveik pusė žemės ūkio produkcijos gabenama geležinkeliais per vakarines sienas link Europos Sąjungos, o kita dalis – per Dunojaus upės uostus.

Tačiau šios alternatyvos susiduria su kritinėmis kliūtimis:

  1. Logistinis kolapsas: Pasienyje su ES jau susiformavo milžiniškos daugiau nei 8,7 tūkstančio vagonų spūstys. Padėtį dar labiau apsunkino valstybinių geležinkelių sprendimas nuo rugpjūčio 1 dienos padidinti krovinių gabenimo tarifus 30 %.
  2. Gamtos ir saugumo iššūkiai: Dunojaus uostų pralaidumą stipriai riboja dėl karštos vasaros nusekęs upės vandens lygis, o Rusijos dronai nuolat bombarduoja ir šią infrastruktūrą.
  3. Sandėliavimo krizė: Jei grūdų nepavyks išvežti, šalyje rudenį pritrūks vietos maždaug 11 mln. tonų derliaus sandėliavimui. Tai jau dabar numušė kviečių supirkimo kainas šalies viduje iki trečdalio buvusio lygio. Kaip interviu leidiniui The Economist nurodė Ukrainos agroverslo klubo vadovas Alex Lisitsa, ūkininkai dėl gresiančių bankrotų gali tiesiog atsisakyti rudeninės sėjos, o tai reikštų ilgalaikius 10–12 mlrd. dolerių nuostolius.

4. Abipusis ekonominis išsekinimas ir derybų paieškos

Šis uostų karas nėra vienpusis. Ukraina į Rusijos veiksmus atsako masiniais dronų smūgiais prieš agresoriaus naftos perdirbimo gamyklas, uostus bei strateginius logistikos centrus. Ukrainiečių dronai sėkmingai sutrikdė didžiausio Rusijos Juodosios jūros uosto Novorosijske veiklą ir pasiekė naftos terminalus net Baltijos jūroje. Rusijos naftos sektorius jau prarado dalį pajėgumų, o prekybos milžinė „Wildberries“ dėl sunaikintų sandėlių patyrė milijardinius nuostolius. Tarptautinė žiniasklaida, įskaitant CNBC, praneša, kad šie nuostoliai jau pradeda spausti Rusijos vidinę rinką – iš pareigų netgi buvo atleistas vyriausiasis banko ekonomistas, perspėjęs apie artėjančią socialinę krizę dėl ilgo alinimo karo.

Vis dėlto, suprasdama kritinę situaciją, Ukraina per trečiąsias šalis (manoma, Turkiją) pateikė siūlymą Rusijai sudaryti abipusį moratoriumą ir nutraukti smūgius prieš civilinius laivus bei uostų infrastruktūrą Juodojoje jūroje. Šiaurės Amerikos šaltiniai užsimena apie netiesiogines konsultacijas Saudo Arabijoje, siekiant sureguliuoti saugų prekybos laivų judėjimą.

Odesos uostų paralyžius rodo, kad Rusijai pavyko perkelti ekonominio karo svorio centrą į visišką eksporto blokadą. Jei tarptautiniai partneriai artimiausiu metu drastiškai nepadidins priešraketinės gynybos sistemų tiekimo Ukrainos pakrantei, šaliai grės gilūs struktūriniai ekonomikos praradimai. Šis logistinis mūšis Juodojoje jūroje lems ne tik Ukrainos finansinį išlikimą, bet ir globalų maisto kainų stabilumą artėjančią žiemą.

Parengė Vaidas Žemaitis Lekstutis


Patiko? Pasidalinkite!