Kai 2025 m. sausį Donaldas Trumpas pergalingai žengė į Baltuosius rūmus, jo rėmėjai tikėjosi greitų ekonominių stebuklų ir stabilumo. Tačiau nepraėjus nė dvejiems metams, Amerikos visuomenėje optimizmą pakeitė gilus nusivylimas. Naujausi duomenys rodo, kad šalies vadovo populiarumas pasiekė kritinę ribą, o jo vykdoma politika pradeda gąsdinti net ištikimiausius rinkėjus.
Istorinis antirekordas ir respublikonų skilimas
Naujausia „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausa atskleidė dramatišką realybę: D. Trumpo veiklai pritaria vos 33 proc.respondentų. Tai yra žemiausias rodiklis per visą jo politinę karjerą, pakartojęs tamsiausią jo pirmosios kadencijos tašką 2017 m. gruodį. Tuo tarpu net 64 proc. amerikiečių atvirai nepritaria prezidento darbui.
Dar didesnis pavojaus signalas Baltųjų rūmų strategams – erozija pačioje Respublikonų partijoje. Apklausos rodo, kad apie 21 proc. respublikonų nebepalaiko savo lyderio veiksmų. Tai rodo, kad partijos viduje auga nepasitenkinimas kursu, kuriuo prezidentas kreipia šalį.
Pažadai vs. Realybė: piniginės tuštėja
D. Trumpo rinkiminė kampanija buvo pastatyta ant pažado suvaldyti infliaciją ir pagerinti eilinių amerikiečių gyvenimą. Visgi realybė pasirodė esanti visiškai kitokia. Kaip skelbia prestižinis ekonominis leidinys „Financial Times“, daugiau nei pusė JAV rinkėjų pripažįsta, kad po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią jų finansinė situacija tik pablogėjo.
Šį prastėjimą tiesiogiai jaučia ir patys respublikonų rinkėjai – ketvirtadalis jų teigia, kad jų asmeninė finansinė padėtis tapo sunkesnė. Augančios pragyvenimo išlaidos ir nepasiteisinę ekonominiai sprendimai lėmė istorinį lūžį: pirmą kartą per ilgą laiką amerikiečiai šalies ekonomikos valdymą labiau linkę patikėti demokratams, o ne respublikonams.
Geopolitiniai spąstai ir degalų krizė
Pagrindiniu katalizatoriumi, nusitempusiu reitingus žemyn, tapo paaštrėjęs karinis konfliktas su Iranu. D. Trumpo sprendimas suduoti karinius smūgius Iranui įžiebė liepsną, kurios Vašingtonas nepajėgia užgesinti. „Reuters“ duomenimis, net 80 proc. JAV piliečių mano, kad šis karinis konfliktas bus ilgas ir pareikalaus didelių aukų.
Šis konfliktas skaudžiai smogė per Amerikos vartotojų kišenes. Dėl karinių veiksmų paralyžiavus naftos tiekimą per gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, JAV degalinėse drastiškai pašoko benzino kainos. Šis kainų šokas tapo kasdieniu priminimu kiekvienam vairuotojui apie Baltųjų rūmų užsienio politikos kainą.
Kas laukia toliau?
Sąstingis ekonomikoje, brangstantys degalai ir baimė dėl naujo „amžinojo karo“ Artimuosiuose Rytuose varo Amerikos rinkėjus į neviltį. Respublikonų partijai šie skaičiai yra košmaras prieš artėjančius JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimus. Jei D. Trumpo administracija skubiai neras būdų, kaip stabilizuoti situaciją rinkoje ir užsienio politikoje, šis reitingų krytis gali perbraukti visas partijos viltis išlaikyti valdžią Vašingtone.
Egidijus Paulauskas
Trampas kaip bezdzione yra godus ant blizguciu ir nori doleriniu bananu. Chi chi chi …. Ta bezdzione reikia nukreipti i Pindostano pilietini kara. Kitaip jai sakes.
Kol (Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje) remsime Ukrainą – tol Trampas nukreipinės pasaulio dėmesį į Iraną (brangs degalai, pan.), kad Rusija nepralaimėtų Ukrainos kare. NES Rusijos pralaimėjimo atveju, silpnas prezidentas Putinas būtų nuverstas, ir Rusijoje dėl prezidento posto besivaržančios grupuotės sukeltų vidinį pilietinį karą Rusijoje, kuris gali peraugti į atominį (tuo pačiu pasaulinį) karą (kas jau būtų „pasaulio pabaiga”…). Todėl reikia visomis išgalėmis vengti Rusijos pralaimėjimo (tiesiog kad išliktume gyvi).
Trampas jokios Rusijos neremia.
Nuotraukoje ne kas kitas o Varlinas
Lietuvos vasalai soka pagal trumpo dudele ir nemato, kad skesta kartu