2026 m. lapkričio 19 d. Šendžene vykstančio APEC viršūnių susitikimo kuluaruose JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paspausdamas ranką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, prieš kameras ištarė trumpą ir visiškai aiškią frazę: „He’s my friend“ („Jis – mano draugas“). Tiesioginis šio žodžio atitikmuo lietuvių kalboje yra tiesiog „draugas“, tačiau stebint, kaip ši frazė nugula Lietuvos naujienų portalų antraštėse, kyla pagrįstas klausimas, ar mūsų žiniasklaida vis dar informuoja skaitytoją, ar jau užsiima tyliu tekstų perrašinėjimu pagal savo ideologinį patogumą.

Užuot pateikusi tikslų ir sausą vertimą, dalis Lietuvos redakcijų griebiasi smulkių, bet labai paveikių manipuliacinių triukų. Pirmasis jų – paprastas žodis „draugas“ staiga virsta „bičiuliu“. Nors kalbininkai tai pavadintų įprastu sinonimu, žurnalistikoje tai yra sąmoningas emocinio krūvio didinimas. Žodis „bičiulis“ lietuvių kalboje skamba kur kas intymiau, šilčiau ir buitiškiau, todėl antraštė, skelbianti, jog D. Trumpas pavadino V. Putiną „bičiuliu“, dirbtinai sukuria įspūdį, kad JAV prezidentas vos ne glėbesčiuojasi su Kremliaus šeimininku. Tai klasikinis paspaudimų viliojimo mechanizmas, kai subtiliai pakeistas žodis sukelia kur kas didesnį skaitytojų pasipiktinimą ir emocijų audrą nei sausas originalo vertimas.

Dar akivaizdesnis redakcinis kišimasis matomas tada, kai žodis „draugas“ demonstratyviai įkalinamas kabutėse ir antraštėse rašoma, kad D. Trumpas pavadino V. Putiną „draugu“. Žiniasklaidos atstovai čia visada turi patogų pasiteisinimą, esą kabutės tiesiog žymi tiesioginę citatą, tačiau kiekvienas, bent kiek susipažinęs su publicistika, puikiai atpažįsta vadinamąsias ironijos kabutes.

Kai iš viso sakinio į kabutes iškeliamas tik vienas konkretus žodis, skaitytojui siunčiama aiški paslėpta žinutė, reiškianti „neva draugu“ arba „taip vadinamu draugu“. Tokiu būdu žurnalistas nustoja būti neutraliu įvykių stebėtoju ir tampa vertintoju, kuris neleidžia pačiam skaitytojui susidaryti savo nuomonės, o iš anksto sukramto informaciją ir pateikia ją su aiškia moraline instrukcija, kaip į ją reaguoti.
Toks žodžių kaitaliojimas ir žaidimas skyrybos ženklais išduoda gilesnę Lietuvos žiniasklaidos problemą – chronišką nepasitikėjimą savo auditorijos kritiniu mąstymu. Redakcijos tarsi bijo, kad jei parašys paprastą ir tikslų sakinį, Lietuvos visuomenė staiga pamirš geopolitines grėsmes ar Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, todėl net ir elementarioje naujienų žinutėje privaloma įterpti emocinį saugiklį. Visgi toks „auklėjamasis“ žurnalistikos modelis daro meškos paslaugą pačiai žiniasklaidai, nes auditorija mato, jog net dviejų žodžių vertimai yra subtiliai perdirbami pagal redakcijos nuotaikas. Brandi žurnalistika neturi bijoti tikslių citatų – ji privalo pateikti faktus tokius, kokie jie yra, o emocinius vertinimus palikti komentarų skiltims bei patiems skaitytojams.

Panašų vasalu, kaip Nuoseda, Nei Trampas nei kas, niekad nepavadins draugu. Nebent narkoša Zelia🙂
Net Zelenskis tokiu Europos Sajungos nuopisu nelaiko draugais. Jie – dideliu pinigu arkliai kurie tuos pinigus PRIVALO pristatyti i Chuyjeva. Tai kokie cia gali buti draugai ar biciuliai? Cha cha cha …. tokie ZONOS ISTATYMAI.
Bez locha i žizn plocha – ES dolžen (povinen – ukromova) finansuoti Ze su korešais.