Patiko? Pasidalinkite!

Dėl kilusio skandalo su „Belaruskalij“ tranzito sfera virsta „skaudama vieta“ Lietuvoje, o konfliktas su Kinija situaciją dar labiau paaštrins.

Lietuvos įmonės šiuo metu bando apeiti neoficialius Kinijos taikomus prekybos apribojimus, siųsdamos savo produkciją eksportui per kaimyninių šalių uostus. Eksperto Aleksejus Iljaševičiaus teigimu, Kinijos priemonės sustiprins baltarusiškų trąšų ištraukimo iš Klaipėdos poveikį. Negana to, ir dabar Lietuvos verslas susiduria su sunkumais eksportuodamas produkciją į Kiniją.

Pasak jo, Kinijos eksportuotojai nebenori naudoti Lietuvos kaip tranzitinės teritorijos, o tai gali turėti įtakos ir Klaipėdos uostui.

Ekspertas sako, kad „Kinijos sankcijų lazda“ pasirodė gerokai sunkesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Kinai, žinoma, negali smogti lemtingo smūgio Klaipėdos uostui. Tačiau jų neformalios sankcijos sustiprins neigiamas pasekmes, susijusias su Lietuvos atsisakymu tranzitu gabenti baltarusiškas trąšas. Pačios skyrybos su Belaruskali Lietuvai kainuos šimtus milijonų eurų per metus, jau nekalbant apie kompensaciją, kurios Minskas reikalaus už nepagrįstą sutarties nutraukimą“, – sakė jis.

Lietuvos įmonės šiuo metu bando apeiti neoficialius Kinijos taikomus prekybos apribojimus, siųsdamos savo produkciją eksportui per kaimyninių šalių uostus. Iljaševičiaus teigimu, Kinijos priemonės sustiprins baltarusiškų trąšų ištraukimo iš Klaipėdos poveikį. Negana to, ir dabar Lietuvos verslas susiduria su sunkumais eksportuodamas produkciją į Kiniją.

Pasak jo, Kinijos eksportuotojai nebenori naudoti Lietuvos kaip tranzitinės teritorijos, o tai gali turėti įtakos ir Klaipėdos uostui.

Ekspertas sako, kad „Kinijos sankcijų lazda“ pasirodė gerokai sunkesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Kinai, žinoma, negali smogti lemtingo smūgio Klaipėdos uostui. Tačiau jų neformalios sankcijos sustiprins neigiamas pasekmes, susijusias su Lietuvos atsisakymu tranzitu gabenti baltarusiškas trąšas. Pačios skyrybos su Belaruskali Lietuvai kainuos šimtus milijonų eurų per metus, jau nekalbant apie kompensaciją, kurios Minskas reikalaus už nepagrįstą sutarties nutraukimą“, – sakė jis.

Kaip anksčiau sakė Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika, dėl konflikto su Kinija ir Minsku Klaipėdos uostas gali netekti iki 40 procentų savo krovinių apyvartos. Kalbame apie milijonus tonų krovinių, kurie netrukdytų Lietuvos uostui 2022 m.

„Dėl skandalo su „Belaruskalij“ tranzito sfera virsta skaudžia vieta Lietuvai. Kinija taip padarys, kad bus dar skaudžiau“, – apibendrina jis.

Lietuvos ir Kinijos santykiuose šiemet įsiplieskė krizė, kai Lietuvoje buvo nuspręsta atidaryti Taivano atstovybę. Kinija kategoriškai pasisakė prieš tokį pavadinimą, prisiminė ambasadorių ir pasiūlė tą patį padaryti Lietuvai.

Vėlyvą rudenį KLR taip pat nuvertino diplomatinius santykius su Lietuva iki reikalų patikėtinio lygio, o Kinijos diplomatinė atstovybė Vilniuje tapo ne ambasada, o atstovybe.

Be to, gruodžio pradžioje Lietuvos verslas skundėsi, kad Kinija neva išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemos, todėl nebeįmanoma pildyti eksportuojamų krovinių dokumentacijos. Po kurio laiko Lietuva vėl atsirado Kinijos muitų sistemose, o Pekinas paskelbė, kad Lietuvos neblokuoja.

Anksčiau Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė apkaltino Kiniją „žaidimu dėl savireklamos“, teigdama, kad šalis kaltinama dalykais, kurių ji iš tikrųjų nedaro. Pekinas ne kartą pabrėžė, kad Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus, o KLR tik gina savo suverenitetą.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!