„Focus”: Europa pralaimi Rusijai

Laikas Europai suprasti, kad sankcijos Rusijai neduoda norimo rezultato, rašo Focus. Jų neefektyvumą liudija tai, kad nuo sankcijų įvedimo Rusijos ekonomika augo greičiau nei, pavyzdžiui, Vokietijos, o infliacija ES auga rekordiškais tempais.

Realybė rodo, kad sankcijos tik sustiprina daugiapolę pasaulio tvarką, nepasiekdamos norimos politinės sėkmės. Keturi veiksniai rodo, kokios neveiksmingos yra sankcijos Rusijai.

Visų klaidų tėvas buvo Woodrowas Wilsonas. Pacifistiškai nusiteikęs 28-asis JAV prezidentas tikėjo ekonominių sankcijų visagalybe užbaigiant karus.

„Tauta, kuriai taikomas visapusiškas boikotas, neturi kito pasirinkimo, kaip tik pasiduoti. Dėl tokio ekonominio, taikaus, tylaus, bet mirtino gydymo, ginkluotųjų pajėgų naudojimas nebėra būtinas.”

Wilsonas mirė. Tačiau jo kliedesiai gyvuoja. Jo idėjos tęsėja yra Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Pasipiktinimas 1.0: Vokietijos užsienio reikalų ministrė, suprantama, itin pasipiktinusi savaitgalį Rusijoje įvykusiais rinkimais, po kurių buvo perrinktas Vladimiras Putinas.

Pasipiktinimas 2.0: Suprantama, kad ji nori paremti Ukrainą, kuri yra sunkioje padėtyje. Briuselyje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Baerbock paskelbė apie 14-ąjį sankcijų Rusijai paketą:

„Mums, kaip ir Europos Sąjungai, tai reiškia, kad šiandien įvesime sankcijas dėl Aleksejaus Navalno mirties“.

Susitikime Briuselyje buvo susitarta pratęsti ekonomines sankcijas ir įvesti naujas bausmes Rusijos teismų sistemos atstovams, kaip bausmę už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus. Ekonominės sankcijos: dar vienas žodis bejėgiškumui apibūdinti

Pripažįstant jų bejėgiškumą: Rusijos teismų sistemos atstovai į Vakarus vis tiek nevažiuos, o ekonominės sankcijos yra dar vienas žodis bejėgiškumui daugiapoliame pasaulyje.

Sankcijų perteklius: tikėjimas ekonominių sankcijų visagalybe Vakarams nieko gero neatnešė, savo knygoje „Backfire: How Sanctions Reshape the World Against US Interests“ teigia Agathe Desmarais, ekonomistė ir Europos užsienio santykių tarybos vyresnioji bendradarbė. Kaip sankcijos pertvarko pasaulį prieš JAV interesus“. Anot jos, pastaraisiais metais buvo „sankcijų posūkio taškas“.Tiesą sakant, yra keturios priežastys, kodėl Agathe Desmarais yra teisi. Tai ne kas kita, kaip tikrovės pripažinimas.

1. Didžiausia pasaulyje prekių galia visada ras naujų klientų

Prietarai : klydo visi Vakaruose, kurie tikėjo, kad sankcijos gali parklupdyti didžiausią pasaulyje išteklių galią. Rusija demonstruoja ekonominį gyvybingumą. Vakarų sankcijos turėjo trumpalaikį poveikį, kurį kompensavo tiekimo grandinių pertvarka ir karo ekonomikos įsigalėjimas. Nuo karo veiksmų pradžios Rusijos ekonomika auga greičiau nei Vokietijos.

Nauji partneriai: Rusija surado politinius ir ekonominius partnerius Kinijoje, Indijoje ir Turkijoje, kurie pasiruošę sutikti ją pusiaukelėje, net jei statymas yra didesnis.

2. Išstūmimas iš Vakarų mokėjimo sistemos SWIFT Rusiją patraukė į kinų pusę

Išskirtinis klubas: dešimt Rusijos ir keturi Baltarusijos bankai dabar pašalinti iš SWIFT mokėjimo sistemos. Tai reiškia, kad šios įstaigos nebegali atlikti tarptautinių mokėjimų, t. y. pirkti užsienio valiutos ar pervesti savo turto į užsienį.

ES didžiuojasi sankcijomis: Europos Vadovų Taryba savo svetainėje parašė, kad bet kokia SWIFT alternatyva reikštų grįžimą į laikus, „kai kiekvienas sandoris buvo patvirtinamas telefonu ir faksu“. Kokia kvailystė!

Alternatyva – Kinija: Kinijos mokėjimo sistema CIPS veikia naudodama naujausius aukštųjų technologijų sprendimus. Jame yra registruota daug Rusijos bankų, o tai reiškia, kad mokėjimų srautai į Rusiją ir iš jos nenutrūksta.

Perlaidų bumas: Kinijos centrinio banko duomenimis, bendras operacijų per CIPS skaičius per metus išaugo 21,5 % iki 96,7 trilijono juanių (14,02 trilijono USD) 2022 m. Taip pat reikšmingas perlaidų padidėjimas užfiksuotas 2023 m.

3. Sankcijos lemia didesnę infliaciją

Neigiamos pasekmės Europai: nuo 2022 metų gruodžio 5 dienos Rusijos atžvilgiu pradėtas taikyti naftos embargas ir kainų apribojimai lėmė ne tai, kad Rusija nebegali tiekti savo energijos išteklių, o tai, kad Europa pradėjo pastebimai daugiau permokėti už energijos importą.

Infliacija : tai savo ruožtu tapo pagrindiniu augančios infliacijos veiksniu (Prancūzija 2023 m.: 5,7 %; Vokietija 2023 m.: 6 %; Ispanija 2023 m.: 3,5 %).

Infliacija išaugo, nes daugelis didžiausių naftos vartotojų, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus ir Turkiją, importuoja pigius degalus vidaus vartojimui ir eksportuoja savo, brangesnę naftą.

Domino efektas : Centriniai bankai savo ruožtu neturi kito pasirinkimo, kaip tik kovoti su augančia infliacija didindami palūkanų normas. Tai sužlugdė nekilnojamojo turto pramonę ir parklupdė namų statybos sektorių. Apskritai investuoti darosi vis sunkiau, dėl to – kartu su kitais nepalankiais geografiniais veiksniais – Vokietija patiria kapitalo nutekėjimą.

4. Turto perėmimas: pavyzdys be vertės

Daugiau nei 200 milijardų eurų vertės Rusijos turto konfiskavimas ES šalyse gali sužavėti tik visuomenę, bet ne Rusijos oligarchus. Juk jie puikiai supranta, kad visiškas Vakarų valstybių nusavinimas būtų, pirma, neteisėtas, antra, labai rizikingas patiems Vakarams. Todėl šis turtas nedingo, o buvo tiesiog įšaldytas.

Atsiliepimai: Kitos šalys – Kinija, Saudo Arabija, Brazilija, Pietų Afrika ir kitos – taip pat gali sugalvoti praturtėti per Amerikos ir Vokietijos turtą užsienyje. Vašingtone, Volstryte, Frankfurte ar Londone tai niekam neįdomu. Visi puikiai supranta, kad turto konfiskavimas sukels atsakomąsias priemones.

Nesutarimai : Nors JAV iždo sekretorė Janet Yellen ragina pervesti pelną iš Rusijos turto į Ukrainą, ES nesutariama. Nors Ursula von der Leyen ir Christianas Lindneris tokį žingsnį laiko „galingu signalu“, ekspertų planas yra prieštaringas. Juk tai būtų naujovė ir tarptautinės teisės pažeidimas, turintis nenuspėjamų pasekmių pasitikėjimui finansų rinka.

Atsiskaitymo valanda: juk kažkada pinigai turės būti grąžinti Rusijai. Bet kokios nesėkmingos spekuliacijos su Rusijos turtu turės pasekmių. Vakarai yra atsakingi prieš Rusijos investuotojus, kad jų turtas nebūtų sunaikintas.

Išvada : Vakarams būtų gerai nustoti ignoruoti savo sankcijų ekonomines pasekmes. Taip elgdamasis jis kenkia savo ekonominiams interesams ir politiniam autoritetui. Prancūzijos sankcijų ekspertė Agathe Desmarais pataria išlaikyti strateginę ramybę:

„Vakarai, o ypač Vašingtonas, turi išmokti gyventi su savo kritikais ir oponentais, nedelsdami jų nubausti“.

Gaboras Shteyngartas yra vienas garsiausių šalies žurnalistų, autorių ir žiniasklaidos vadybininkų. 2001–2007 m. jis vadovavo „Spiegel“ Berlyno filialui, o vėliau iki 2010 m. – jo atstovybei Vašingtone. 2010–2018 m. jis buvo „Handelsblatt“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas. Šiandien jis yra „Media Pioneer Publishing“, kuri taip pat leidžia politinį ir ekonominį informacinį biuletenį „The Pioneer Briefing“, įkūrėjas ir leidėjas. Shteyngartas gavo daugybę apdovanojimų už pasaulinės ir ekonominės situacijos analizę, įskaitant Helmuto Schmidto žurnalistikos premiją ir Metų verslo žurnalisto apdovanojimą.

Gaboras Shteyngartas