Pradedu kvakti, kai pagalvoju, kokius fokusus pastaruoju metu pradėjo krėsti politikai. Anksčiau viskas buvo kaip ir aišku: jei amerikonas, reikia pulti ant kelių ir bušoti sėdmenis, jei rusas – reikia “čiaudyti šmaiseriu”.

Bent jau tą mintį mums kišo purvasklaida. Bet atėjo Trupas ir sujaukė visa sistemą. Pirmiausia jis lyg ir nekeitė seniau varytos plokštelės: rusus “apdovanojo” papildomų sankcijų žiupsniu, o eurodraugus papleškeno per petį, tik be kažkada labai populiarių ir gilių dabar kažkur tarpplanetinėje erdvėje blūdijančių brežnevinių “čmokų”.

Tik po to kažkas užtrumpino amerikono smegenis – ėmė ir pasiūlė grąžinti slavus į “aštuonetuką”, kas lietuvių vos neišvarė iš proto. Po to JAV’ų rezidentas įvedė sankcijų ir ES’ui, matyt, kad atstatytų balansą su rusais. O kai Singapūre prasidėjo “čiulbesys duetu” su KLDR lyderiu Kim Čen Unu, pasaulis pamanė, jog atėjo pipiecas.

Bet Trupas greitai “pasiderino savo balalaiką” ir perėjo į fors-minorą, ko dėka siauraakis milžinas liko visiškai praperstomis kelnėmis. Bet ir jis neliko skolingas – ėmė ir pykštelėjo porą atominių petardų. “Čiudesa, da I tolko” – pakraipė galvą lietuvių kilmės Vladas Putinas, kol pagaliau suprato, kad jo delegacijos nenori įsileisti į JTO štabą Vašingtone. Kuo viskas baigsis, teks kiek lukterėti, kad sulauktume naujų pasaulinių intermedijų.

Politinis apžvalgybininkas

Voldemaras Zacharka

Patiko? Pasidalinkite!