Lietuva nenustoja kovoti siekdama išlaikyti subsidijas iš eurofondų. Anot Respublikos Prezidento patarėjo Simono Krepšto, Vilnius nesusitaikė su 2021–2027 m. ES biudžeto projektu, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priekaištavo dokumento rengėjams dėl nesąžiningumo. Tuo pat metu valdininkai vieningai pradėjo kalbėti, kad už stiprios ekonomikos fasado slepiamos rimtos problemos. Kaip taip atsitiko, kad svarstant daugiametę ES finansinę perspektyvą „sėkminga“ Lietuva staiga patapo nachališka elgetaujančia ubage?

Kas mėnesį vis labiau įkaista diskusijos dėl kitos ES biudžeto „semiletkos“. Pirmasis europinių lyderių derybų turas, kuris įvyko praėjusių metų spalį, buvo nerezultatyvus. Gruodžio mėn. viršūnių susitikime istorija pasikartojo. Ir vargu ar visi taškai ant „i“ bus sudėlioti per būsimą ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.

Dieną prieš tai Portugalijos Bežos miesto kongrese vyko „nuskriaustųjų kongresas“: 15 valstybių grupė priėmė bendrą sprendimą sabotuoti dabartinio biudžeto projekto patvirtinimą. „Nei viena iš valstybių narių neturėtų nukentėti dėl staigaus ir neproporcingo Europos solidarumo fondo lėšų paskirstymo sumažėjimo“, – sakoma bendrame pranešime po susitikimo.

Laikraštis „Financial Times“, aprašydamas įvykį, pabrėžia protestų kurstytojus – Lenkiją ir Vengriją. Šios šalys labiau nei kitos rizikuoja nukentėti dėl sanglaudos politikos, kuria siekiama suvienodinti gyvenimo lygį „senosios“ ir „naujosios“ Europos šalyse, susiaurinimo. Būtent jie laikomi pagrindiniais sukilėliais ES. Tai ar tik Briuselis nepamėgins sutramdant lenkus ir vengrus panaudoti finansinį „botagėlį“?

Lietuvai tas negresia, tačiau ji ne mažiau griežtai ir nuosekliai prieštarauja biudžeto projektui.

Tiksliau, prieš projektus. Iš pradžių Vilnius sukritikavo eurokomisijos siūlymus, paskui paleido skutais suomišką variantą, kuris lietuviams pasirodė dar nuostolingesnis. „Remiantis komisijos pasiūlymu, mes gautume 24% mažiau lėšų , o tai mums nepriimtina. Pagal suomių pasiūlytą kompromisą sumažinimas padidės iki minus 27%. Tai dar labiau nepriimtina “, – prieš gruodžio mėn. ES viršūnių susitikimą apgailestavo Lietuvos finansų ministerijos atstovas Darius Trakelis.

Matyt, per du mėnesius nieko kardinaliai nepasikeitė. Lietuvos valdžia ir toliau laikosi savo pozicijos: dabartinė biudžeto versija nėra gera. Jos patvirtinimas kainuos Lietuvai 270 milijonų eurų per metus (maždaug tiek pat, kiek Lietuva gaus mažiau nei ankstesnė ES finansinė „semiletkos“ programa).

Ar daug ar mažai? Norint geriau suprasti situaciją pateikiamas gerai žinomas faktas: Klaipėdoje įsikūręs „Independence“ SGD terminalas pastatyti kainavo 300 milijonų dolerių.

Net jei padidinsime šią sumą dvigubai, gausis, kad nuo šiol kas dveji metai Briuselis „atims“ iš Lietuvos lėšas, prilygstančias galingo išdujinimo įrenginio kainai.

Nenuostabu, kad Vilniuje kilo šaršalas. Nors valdžios institucijos susitaikė su subsidijų sumažinimo faktu. „Visi žinojo, kad įvyks mažinimas“, – karčiai prisipažino finansų viceministrė Miglė Tuskienė. Jie žinojo, bet nesitikėjo tokio aštraus „užlenkimo“.

Pagrindinė to, kas įvyko, priežastis yra kaip ant delno – iš ES pasitraukia Anglija, paimdama daugiamilijardines įmokas iš bendro katilo. Be jos prancūzų-vokiečių branduoliui bus daug sunkiau išlaikyti Rytų Europos „nachlebnikų“ ordą. Tuskienė nurodo ir kitas priežastis: „Mes kalbame apie naujus prioritetus – gynybą, saugumą, globalų atšilimą. Visi stengiasi sutilpti į ankstesnį biudžetą“.

Iškyla klausimas: kuo Lietuva nepatenkinta? ES vis dar laiko Rusijos Federaciją pagrindine išorine grėsme. Norint atremti „Rusijos agresiją“, apie kurią nuolat kartoja Lietuvos valdžia, būtina skirti daugiau lėšų gynybai ir saugumui.

Be to, ar tik ne Lietuva rodo pavyzdį ES, nuolat „išpūsdama“ savo karinį biudžetą? Kaip sakoma, už ką jie kovojo – ant to ir užsirovė.

Dar viena priežastis priežastis, dėl kurios mažinamos lėšos, skirtos „pašerti“ Lietuvą, atskleidžia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Lietuva pasirodo, kaip paaiškėjo, yra … per daug sėkminga, turtingųjų valstybių klubo narė.

„Lietuva per pastaruosius 7 metus parodė nemažą BVP, tenkančią vienam gyventojui, augimą. Tai yra vienas pagrindinių kriterijų, kodėl mažinamos jai skiriamos lėšos “, – sako Krėpšta.

Atrodytų, kad pats laikas džiaugtis ir pristatyti sanglaudos politikos ribojimo faktą kaip pagrindinę Lietuvos demokratijos pergalę.

Tačiau Vilnius elgiasi visiškai priešingai – tikiną ES, kad viskas nėra taip vienareikšmiška.

„Negalite sutelkti dėmesio į vieną rodiklį; turime didelį skirtumą tarp regionų, sumažėjo gyventojų skaičius, egzistuoja didelė pajamų nelygybė “, – taip Krėpšta apibūdina Lietuvos poziciją derybose su Jevrosojūzu. Anot jo, Vilniaus regione BVP vienam gyventojui siekia 112% vidutinio Europos lygio, o likusioje šalies dalyje – tik 65%. Norint sušvelninti šį skirtumą, būtina skirti tinkamą finansavimą iš Europos fondų.

Su šia pozicija sutinka ir užsienio reikalų ministras Linkevičius. Lietuva ir jos broliai nelaimėje, deja, tariamai yra „nubausti už sėkmingai įgyvendintas struktūrines reformas ir pasiektą pažangą“, o biudžeto projektui, nors ir sudarytas atsižvelgiant į rimtus iššūkius, vis dar „trūksta sąžiningumo“.

Tačiau iš Briuselyje gali atkirsti tai, kad pačiai Lietuvos valdžiai trūksta sąžiningumo.

Jei reformos buvo įvykdytos ir pavyko nutverti sėkmę, tai pats laikas mažinti subsidijas (kalba eina būtent apie mažinimą – Lietuva ir toliau gaus milžiniškas sumas iš Europos „obščiako“). Jei ne, tuomet prie-Baltikos respubliką tuo labiau verta atitraukti nuo „lovio“. Nes beviltiška mėtyti dėl jos pinigus.

Neseniai pats prezidentas Nausėda prakalbo apie klaidas, kurias Lietuva padarė po Tarybų Sąjungos žlugimo. Pasirodo, kad per stipri „nematoma rinkos ranka“ neatnešė šaliai laimės: daugelį metų vystoma ekonomika „pagal laukinių Vakarų principus ir sąlygas“, judėjimą link vidutinio Europos BVP vienam gyventojui lydi didelė socialinė ir turtinė atskirtis. Tą patį Nausėda pasakys ir derybose dėl ES biudžeto.

Kovoje dėl subsidijų iš Europos fondų išsaugojimo pastatė Lietuvą į unikalią padėtį.

Iš viena pusės, ji bando toliau išlaikyti stipraus ir sėkmingo „Baltijos tigro“ įvaizdį. Iš kitos pusės vis įrodo, kad be išmaldos iš ES lietuviams bus labai blogai. Dėl pinigų tenka apsimesti „šiek tiek nėščia“.

Arūnas Yla

Patiko? Pasidalinkite!