Site icon bukimevieningi.lt

Jei nepakeisime vieno dalyko, Lietuva per 200 metų gali visiškai išnykti

Patiko? Pasidalinkite!

Ar gali būti, kad po 200 metų nebeliks nei Lietuvos, nei lietuvių kalbos, nei pačių lietuvių? Jei žiūrėsime vien į skaičius – tai ne pramanas, o labai reali demografinė kryptis. Ir kalta ne okupacija ar karas – vyksta tylus, lėtas ir sistemingas nykimas. Pagrindinė priežastis – mažėjantis gimstamumas.

Gimstamumo spiralė eina žemyn

Šiandien Lietuvoje moterys vidutiniškai pagimdo 1,3–1,4 vaiko. Kad tauta išliktų, reikia bent 2,1. Tai reiškia, kad kiekviena karta yra trečdaliu mažesnė už ankstesniąją.

Per tris–keturias kartas tai reiškia ne tik sumažėjusią tautą – tai reiškia tautos išsivaikščiojimą, išretėjimą ir, galiausiai, išnykimą.

Demografinis laikrodis: nykimo prognozė

Pagal paprastą modelį, jei gimstamumas išliks žemiau 1,4, tai lietuvių, kaip tautos, gali faktiškai nelikti per 150–200 metų.

Metai Gyventojų skaičius (mln.) Procentas, likęs nuo 2025
2025 2,8 100 %
2060 1,4 50 %
2090 0,7 25 %
2120 0,35 12 %
2150 0,17 6 %
2225 ~0,05 arba mažiau <2 %

Šie skaičiai reikštų, kad per 200 metų Lietuva išnyktų kaip gyvas organizmas: neliktų nei žmonių, nei kalbos natūraliame vartojime, nei veikiančios tautinės valstybės.

„O gal prisikelsime kaip anksčiau?“ – Galim, bet…

Taip, Lietuva išliko po carinės Rusijos spaudos draudimo, po okupacijų, po tremčių. Bet tada priešas buvo aiškus, o noras išlikti – masinis. Dabar priešas tylus ir įvardyti jį sunku. Ar galime išlikti, jei nebus kam gimti?

Dabartinė emigracija, mažėjantis noras kurti šeimas, ekonominis spaudimas ir globalios kultūros įtaka – visa tai neša mus link to, kad lietuvių liks tiek, kiek yra keltų ar hetitų palikuonių – istorijos puslapiuose, bet ne gatvėje ar valstybėje.

Ar dar yra laiko?

Taip – jei reaguosime dabar. Jei suprasime, kad:

Bet jei niekas nesikeis – Lietuva 2225-aisiais bus tik žodis enciklopedijoje.

Skaičiavimai parengti remiantis:

Ar tinkame linkme einame?

Užduokime sau labai paprastą, bet esminį klausimą:

Ar tikrai einame tinkame linkme, jei tautos, kalbos ir valstybės ateitis kelia rimtų abejonių jau šiandien?

Jeigu vis dar:

Atsakymas, nors ir nepatogus, yra „ne“. Tikroji valstybės sėkmė nėra BVP augimas, o tai, ar po 100 ar 200 metų dar bus kam tą valstybę vadinti sava.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!
Exit mobile version