Karti tiesa apie alų

Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie alų ir jo poveikį žmogui. Visos žemiau minimos pasekmės kyla ir nuo nedidelio vartoto alaus kiekio. Turite tai suvokti, kitu atveju, tai, ką perskaitysite, neturės prasmės.

Nepaisant to, kad alus seniai žinomas, o apyniai kultivuojami apie 1000 metų, iki šiolei neaišku, kaip tas „gėrimas“ veikia žmogaus organizmą. Iš vienos pusės, galima perskaityti daugybę odžių alui, pasibaigiančių rekomendacijoms vartoti alų nėščioms, krūtimi maitinančioms moterims, net duoti alų kūdikiams, „kad geriau miegotų“. O kur jaunosios kartos priklausomybė? Tai kurgi teisybė?

Šiame straipsnyje daug nekalbėsime apie aluje esančio alkoholio poveikį, o sustosime prie kitų aspektų: alaus mėgėjų lytinės sferos sutrikimų, aluje esančių psichoaktyvių ir narkotinių medžiagų bei alkoholio rūgimo šalutinio junginio – „fuzelio“. Pabaigoje apsvarstysime kai kuriuos socialinius ir ekonominius alaus varto­jimo aspektus.

Vyriškos moterys ir moteriški vyrai

Buvo seniai pastebėta, kad alkoholinių gaminių vartojimas sukelia vyrų feminizaciją ir moterų muskulingumą, t. y., vyrams atsi­randa kai kurie moterų požymiai ir išsivysto impotencija, o moterys tampa „vyriškomis” – šiurkštėja balsas, charakteris, atsiranda veido plaukuotumas. Tarp visos šiuo metu prieinamos alkoholio įvairo­vės, būtent alus ypatingai neigiamai paveikia vyrų ir moterų lytinių hormonų sudėtį. Tik 1999 metais oficialioji medicina rimtai užsi­ėmė šio reiškinio esme. Pasirodo, kad apynių spurgai, vartojami priduoti alui specifinį kartumo skonį, turi 8 – prenilnaringenino (8-PN) – medžiagos, priklausančios fito-estrogenų klasei („fito” – rodo sąsają su augalais, estrogenas – moters lytinis hormonas).

Panašūs junginiai atrandami ir kai kuriuose kituose auga­luose, pavyzdžiui, raudonuosiuose dobiluose, liucernoje.

Liaudies medicina seniai žinojo tą reiškinį ir piemenys rūpinosi, kad galvijai nesuėstų per daug tokių augalų. Priešingu atveju, grėsė „bergždumas”, kas ir įvyko Australijoje, kai avių ganyklos buvo tik iš raudonųjų dobilų. Tačiau reikia pažymėti, kad 8-PN savo jėga 10-100 kartų pralenkia visus likusius fito-estrogenus ir pagal aktyvumą priartėja prie žmogaus hormono – estrogeno. Nuo 1999 metų šis faktas akty­viai aptarinėjamas specialiojoje mokslinėje literatūroje, tačiau pla­čiam skaitytojų ratui ši informacija lieka neprieinama.

Kas yra lytiniai hormonai? Lytiniai hormonai reguliuoja lytinių organų formavimąsi ir vystymąsi, antraeilių lytinių požymių pasireiškimą ir kai kurias žmogaus elgesio sritis. Jeigu kalbama apie vyro ir moters skirtumus, tai pirmiausia jie nulemia tai, kad vyro organizme pagamina vyrišką hormoną (testosteroną), o moters organizme – moterų (estrogeną). Būtent šių medžiagų veikimas ir suteikia ne tik išorinius vyrų ir moterų skirtumus (be jų vidaus ir išorės organai iš viso nesiformuoja), bet ir vyrui duoda didelės raumenų jėgos, atitinkančios jo figūrą, veido plaukuotumą, vyrišką balsą ir charakterį, o moteriai – moterišką figūrą, veido švarumą, švelnesnį balsą ir moterišką charakterį.

Jeigu žmogus pradeda vartoti nebūdingą jam hormoną, tai jo išvaizda, balsas, charakteris smarkiai keičiasi. Šituo naudojasi žmonės, kurie sąmoningai nori pakeisti savo lytinę priklausomybę.

Svarbi hormonų savybė yra jų didelis aktyvumas net mažose koncentracijose. Sveikos moters organizme per parą pagaminama tiktai 0,3 – 0,7 mg estrogeno, kuris pagal svorį atitinka pusę cukraus kruopelės! Šito kiekio visiškai pakanka, kad žmogus būtų mote­rimi. Veikiančioji moteriškojo hormono koncentracija paverčiant į estrogenus viename litre alaus gali pasiekti 0,15 mg. Vis dėlto, reikia pažymėti, kad aluje 90 proc. fito-estrogeno būna neaktyvios formos, bet 30 proc. europiečių žarnyno mikroflora dirba tokiu būdu, kad hormoną aktyvuoja organizmo viduje – plonajame žarnyne.

Ką alus duoda vyrui? Vyras, vartodamas alų, savo orga­nizme iš esmės pakeičia vyrišką hormoną į moterišką. Anksčiau vyriškas hormonas jam suteikdavo aktyvumą, valingumą, pergalės siekimą, norą būti lyderiu, o dabar mes turime bevalę, apatišką būtybę, „tarpinės lyties”, sugebančią tik gulėti ant sofos ir bukai žiūrėti į televizorių. Vėliau gali atsirasti irzlumas ir niekšiškumas.

Tokios būtybės figūra taip pat keičiasi – išplatėja dubuo, taukai kaupiasi pagal moters tipą – klubuose. Pilvo raumenys silpsta ir atsiranda „alaus pilvas”. Padidėja apaugusios taukais krūtinės liaukos, jos tabaluoja priekyje papildydamos šito „vyro” išvaizdą. Kai kuriais duomenimis, apleistais atvejais iš tų „krūtinių” sunkiasi krekenos.

Širdis priversta kiekvieną dieną perpumpuoti pernelyg didelį kiekį skysčių, patenkančių su alumi. Pastebimai padidėja jos dydis, sienelės tampa plonesnės ir drėblios, išorinėje pusėje apauga taukais. Vystosi išeminė širdies liga ir padidėja infarkto rizika, fizi­nis krūvis pakeliamas vis sunkiau, atsiranda dusulys. Gydytojai šį sindromą vadina „alaus” arba „bavariška” širdimi.

Darosi vis problemiškiau atlikti vyriškas pareigas, palaipsniui vystosi impotencija, moters potraukį pakeičia alaus potraukis. Tokiu būdu pasitvirtina pirmojo Vokietijos reichkanclerio Bismarko žodžiai: „Nuo alaus tampama tingimais, kvailiais ir nepajėgiais (turima omenyje vyriška potencija).

Ką alus duoda moteriai? Moters organizmas veikia sudė­tingiau ir subtiliau nei vyriškas. Kiekvieną mėnesį hormoninis fonas iš esmės keičiasi ir brovimasis į šį subtilų mechanizmą fito-estro- genais ar kitais hormoniniais preparatais gresia rimtomis pasekmė­mis iki pat nevaisingumo (kaip avims Australijoje). Normalios būklės moters organizmas pagamina tiek estrogenų, kiek jam tuo momentu reikia. Jei moteris geria alų ir tokiu būdu i savo orga­nizmą įveda papildomą kiekį moteriško hormono, o tai gali sukelti, kaip parodė bandymai su žiurkėmis, gimdos padidėjimą, gimdos ir makšties audinių išvešėjimą, nesaikingą išskyrų ir gleivių išsisky­rimą kiaušintakiuose bei menstruacijų ciklo sutrikimus.

Jeigu vyrams, vartojantiems alų, sumažėja potraukis prie­šingai lyčiai, tai moterims, priešingai, padidėja, kas sukelia dishar­moniją šeimyniniuose santykiuose. Ypač liūdna stebėti merginą su alaus buteliu vienoje rankoje ir cigarete kitoje, praeivių akivaizdoje „kybančią” ant kokio nors vaikino. Tai galima pavadinti “katės rujo­jimu”, kai merginos lytinis potraukis tiek padidėjęs, kad ji praranda būdingą kuklumą ir pradeda žaisti aktyvų dominavimo vaidmenį, pati įsisiūlydama vaikinui. (Tarp kitko, pažymėsime, kad tabako dūmuose aptiktas visas spektras fito-estrogenų, o vyrams rūkymas sukelia impotenciją, išsivystančią per 10-20 metų.) Rujojimas yra pami­šimas, kai protas jau nepajėgus kontroliuoti hipertrofuoto geidulio. Deja, kartais merginos priima tai kaip normą ir neįtaria, jog šio psi­chinio sutrikimo priežastis – alus, rūkymas ir kartu su reklama pri­metamas atitinkamas elgesio bei gyvenimo stilius.

Tačiau, pagrindinį smūgį alkoholis suduoda smegenims, užmušdamas jos ląsteles ir pirmiausiai pažeisdamas pačias jautriausias galvos sme­genų žievės funkcijas. Tokiu būdu, supaprastinant problemą, galima pasakyti: jei žmogus nori iš pradžių tapti moraliniu degradu, o jau paskui – impotentu, tai jis geria degtinę, o jeigu teikia pirmenybę atbulinei sekai – iš pradžių impotencija, o paskui luošumas, tai geria alų. Normaliam žmogui nei alus, nei degtinė nereikalingi.

Tačiau vyrams ir moterims, pamėgusiems alų, yra vilties – išsiskyrę visiems laikams su šiuo gėralu, jie savo organizmui duos galimybę atstatyti pradinį hormoninį statusą ir, laikui bėgant, galės susigrąžinti prarastą sveikatą. Tik atsisakyti alaus tokiems žmo­nėms kartais būna labai sunku. Kodėl? Laikas prisiminti apynius.

Botanikų teigimu, artimiausias apynio giminaitis – kanapė. Juos net galima sukryžminti ir gauti hibridą. Iš kanapių gaminami narkotikai – marihuana ir hašišas. Apynys šių narkotinių medžiagų irgi turi, nors ir mažesnės koncentracijos. Be to, apyniai pagamina šiek tiek morfijaus – tai veikiantis opiumo ir heroino pagrindas. Iš tikrųjų, aluje esantis alkoholis taip pat yra narkotikas, kuriam susi­formuoja nesveikas potraukis – tokia Pasaulio sveikatos organizaci­jos nuomonė, patvirtinta 1975 metais. Šitą faktą pažymi valstybinis etanolio standartas „Etilo spiritas – <…> priklauso stipriai veikiantiems narkotikams”. Potraukis alui formuojasi nežy­miai ir greičiau, nei kitiems alkoholio gaminiams, o gydoma alaus priklausomybė dar sunkiau, nei įprasta. Tokiu būdu, suskirstydami narkotikus į „startinius” ir „pribaigiančius”, tabaką ir alų priskir­sime startiniams narkotikams. Alus ypatingai pavojingas tuo, kad būtent jį vartojant vykdomas labai ankstyvas vaikų iki 7 metų pripratinimas vartoti alkoholį. Ši aplinkybė turi ypač negatyvų poveikį tolimesniam paauglio protiniam, fiziniam ir lytiniam vystymuisi.

Keli žodžiai apie tai, kaip gaminamas tradicinis alus. Alko­holio rūgimas vyksta panaudojant miežinį salyklą, kurio anglia­vandeniai alaus mielėmis perdirbami į etilo spiritą. Tačiau be etilo spirito mielės išskiria dar visą „puokštę” medžiagų – didelį spiritų (metilo, propilo, izo-amilo ir kitų) rinkinį, sudėtingus eterius, alde­hidus, ketonus – visa tai, kas vadinama „fuzeliais”. Kaupiantis šiems nuodams ir etilo spiritui, mielės žūsta, nes aplinka tampa netinkama tolimesniam jų gyvenimui. Pagamintas alus realizuojamas vartoto­jams kartais net nefiltruotas nuo šių mikroorganizmų atliekų.

Geriau alus ar degtinė?

Įsivaizduokite, kad jums reikia pasirinkti – kristi nuo namo stogo arba nušokti nuo tilto. Ką pasirinktumėte? Turbūt, nei vieno, nei kito, nes abu pasirinkimai būtų jums pražūtingi. Panašiai turėtų būti ir su alkoholiu..

Liaudis teisingai sako: “Alus – ne degtinė“. Tikrai, savo toksikologiniu apibūdininimu alus, įskaitant suvartojimo kiekį, žymiai blogesnis už degtinę, net blogesnis už naminukę! Juk degtinės gamintojai jos paruošimui naudoja specialiai išvalytą spiritą. Nors spiritas – tai nuodas, ardantis smegenis, bet jie didžiuojasi tuo, kad išvalo jį nuo fuzelių – dar toksiškesnių medžiagų. Net degtindariai neišpilsto naminio alaus šiaip sau į butelius, bet jie jį pervaro, kartu nors iš dalies spiritą išvalo nuo sunkiųjų fuzelio komponentų. Remiantis degtinės standartais – degtinės sudėtyje fuzeliai negali viršyti 3 mg/l, o aluje šie toksinai sudaro 50 – 100 mg/l! Būtent dėl to apsinuodijimas alumi būna sunkesnis. Tačiau aluje fuzelio skonis silpnai juntamas, nes jį permuša specialiai ten dedamų apynių kartumas.

Alus ir medicina

Didelės apimties tyrimų apie alaus poveikį žmogaus organizmui iki šiol nėra atlikta, o tai ir suprantama, atsižvelgiant į abiejų pusių kovą. Visgi yra duomenų, kad alaus vartojimas 30 proc. padidina galimybę išsivystyti krūties vėžiui, ir visiškai nepriklausomai nuo išgeriamo alaus kiekio.

Alus sukelia daugybę akių ligų. Kataraktos ir makulopatijos (geltonosios dėmės distrofija, sukelianti apakimą) išsivystymo pavojus padidėja 1,5-3 kartus, o kartu ir rūkymas padidina negatyvų poveikį.

Išnagrinėkime kai kuriuos žalingus patarimus, klajojančius po „gydytojų“ knygeles.

Patarimus nėščioms moterims vartoti alų galima neperdedant laikyti nusikalstamais ir šiuolaikinė medicina tokių rekomendacijų niekada neduoda! Alkoholis, greitai patekdamas į vaisiaus kraujo sistemą, gali parodyti savo mutacines savybes ir sukelti rimtų sutrikimų besivystančiuose kūdikio organuose ir sistemose. Tyrinėjimai taip pat parodė, kad alaus suvartojimas veikia vyriškų ir moteriškų hormonų kiekį vaisiaus vandenyse, ir naujagimio svoris žymiai sumažėja.

Alus gali padidinti maitinančioms moterims pieno kiekį, tačiau šiuo atveju kūdikis jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų gauna alkoholį kartu su motinos pienu, o tai labai negatyviai veikia jo organų vystymąsi ir kūdikiui „padovanoja“ polinkį į alkoholizmą.

Kartais galima rasti patarimą duoti kūdikiui valgomąjį šaukštą alaus, kad šis geriau miegotų, ir tai tikrai padeda. Tačiau nekal­bant apie pašalines narkotines medžiagas, reikia pažymėti spirito poveikį kūdikiui. Etanolis kūdikio organizmą veikia 5 kartus stipriau. Reikia atsižvelgti, kad jo svoris 12-15 kartų mažesnis už jo mamos svorį, tai ši 15 g alaus dozė atitinka 1 l suaugusių dozės. Jeigu jo mama dar nėra svaigalų gėrimo gerbėja, ji gali įsivaizduoti apsvaigu­sią, šlykščią būklę, kurią jai būtų sukėlęs litras alaus, išgertas iš karto ir be užkandžio. Net vienas toks eksperimentas – tai pasityčiojimas iš kūdikio, o jei jauną mamą girdytume per prievartą mėnesį ar du, tai jai beliktų tiesus kelias į narkologinį dispanserį – ji būtų alkoholikė.

Kodėl žmonės geria alų?

Šio gėrimo mylėtojai sako, kad jiems patinka jo skonis. Tačiau dauguma žmonių prisimena, kad iš pradžių jiems nepatiko alaus skonis, net atrodė bjaurus, bet jie palaipsniui priprato. Tai galima palyginti su pirmu užtrauktu cigare­tės dūmu – iš pradžių bjauru, bet nugalint save formuojasi potraukis. Daugelis alaus mėgėjų atsisako vartoti nealkoholinį alų, remdamiesi tuo, kad jis yra blogesnio skonio, tačiau darant testus su uždeng­tomis etiketėmis, jie neatskyrė nealkoholinio alaus nuo įprasto. Tai kodėl gi žmonės geria alų? Pirmajame etape geria, nes nori atrodyti suaugę, o paskui jį geria tik todėl, kad jame yra alkoholio. Viskas, apie ką kalbėjome, nuveda prie klausimo „Kodėl žmonės svaigi­nasi?” Valstybė 80-90 metais stengėsi degtinę išstumti silpnesniais gaminiais ir dirbtinai mažino alaus kainą. Alus turėjo paklausą, nes buvo pats pigiausias alkoholinis gėrimas. Tai kas vyksta?

Alaus rinka pradėjo orientuotis į jaunimą, kuriam buvo svarbu ne tiek kaina, kiek aktyviai reklamos siūlomos alaus savybės. Romos imperijoje alus buvo laikomas plebėjų gėralu. Patys Romos piliečiai alaus negėrė, o alaus prisigėrusius prasčiokus niekino, palygindami juos su gyvuliais. Tokiu būdu šie svetimšaliai “geradariai” sujungia malonumą su naudingumu – prisikemša savo kišenes pinigų ir išvalo mūsų šalį nuo “nereikalingų” gyventojų.

Mirtina statistika

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 11,3 litro, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 13,3 litro absoliutaus alkoholio.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2010 m. 798 asmenys kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės ir 1,1 tūkst. – dėl lėtinio alkoholizmo.

Highienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 962 žmonės.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2010 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 38 neblaivūs žmonės, iš kurių 7 žuvo.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 m. užregistruoti 528 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 63, buvo sužeisti 699 žmonės.

Broliai ir sesės, kam mums gerti gėralą, kuris ne tik sukuria nemalonumus, yra mums nenaudingas, bet dar ir žalingas?! Pamąstykite apie tai…