Lietuvos valstybės vėliava – Lietuvos tautinė vėliava, oficialus valstybės simbolis –trispalvė vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.
Greta valstybės vėliavos Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. liepos 8 d. įteisino Lietuvos valstybės istorinę vėliavą. Jos prototipas – per 1410 m. Žalgirio mūšį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos vėliavos. Pasak J. Dlugošo, 30 iš 40 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulkų turėjo raudonas vėliavas su išsiuvinėtu šarvuoto raitelio, iškėlusio kalaviją, atvaizdu.
Kodėl naujai atkurta Lietuva nepasiliko senosios, šimtus metų turėtos vėliavos su vyčių, o ją pakeitė į trispalvę? Primename, kad tuo pačiu metu naujos vėliavos buvo „nupieštos“ latviams ir estams.
Šis video gali būti traktuojamas kaip ženklas, kas laukia Lietuvos, arba kaip ženklas – kuo Lietuva yra laikoma. Dabartinė Lietuvos vėliava pasaulyje daugiausiai yra tapatinama su juodaodžių valstybių, miestų, regionų vėliavomis. Ar tada kai kūrė vėliavą, nieks apie tai nepagalvojo, o gal būt sąmoningai tai padarė?
Gal atsakymas yra labai paprastas. Tam kad mus atjungti nuo broliškų tautų, mums sukūrė naują, nes ana senoji ir dabar dar pas brolius baltarusius naudojama? O gal tiesiog, tie kas kūrė, labai skubėjo ir nebuvo laiko pasidomėti, ar tokios pat neturi kiti? Kaip manote Jūs mieli skaitytojai?
Lietuvos trispalvės istorija
1918 m. balandžio 19 d. protokolas skelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje; vėliavos viršutiniame kampe, prie koto arba jos viduryje, privalo būti valstybės herbas. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba ir nutarė ją, gavus Vokietijos okupacinės administracijos leidimą, iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte. Spaudoje pasirodžius nepagarbiam straipsniui apie Vokietijos vėliavos nuleidimą ir lietuviškosios pakėlimą, vokiečiai į bokštą sugrąžino savo vėliavą, o trispalvę leido kelti žemiau arba šone. Lietuvos Tarybos Prezidiumas šios teisės atsisakė. Vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus 1919 m. sausio 1 d. vakare Vilniaus komendanto K. Škirpos iniciatyva Lietuvos trispalvė antrą kartą iškelta Gedimino pilies bokšte, prie jos pastatyta sargyba, vėliava pagerbta šūvių salve.
Čia matote Danijos Erės salos vėliavą
Erė (dan. Ærø) − Danijos sala Baltijos jūroje, į rytus nuo Mažojo Belto sąsiaurio. Salos plotas 88 km². Gyventojų − 6 669 (2010). Erės salos ilgis apie 30 km, o plotis iki 8 km. Kranto linijos ilgis yra 167 km. Salos paviršius kalvotas. Saloje yra trys miestai − Marstalis (Marstal), Erioskiobingas (Ærøskøbing) ir Siobiu (Søby). Saloje yra 14 kaimų ir keletas ūkių.
BV inf.
Lietuviams ir Lietuvai reikėjo nacionalinių spalvų, kai prasidėjo kalbos apie nacionalinę nepriklausomą valstybę ir kurios būtų naudojamos lietuvių skiriamuosiuose ženkluose, visoje kitokioje atributikoje. Istorinė raudona visada buvo su baltu Vyčiu ir viena nenaudota, lenkai jau buvo paėmę raudoną su balta. Kokios turėtų būti Lietuvos spalvos, buvo svarstoma nuo XIX amžiaus pabaigos, XX amžiaus pradžios. Sukilimų vėliavų spalvos raudona, balta, mėlyna nepatiko, jas vadino unijinėmis, mėlyną su balta laikė tos pačios kilmės. Kaip tautines spalvas naudojo žalią, raudoną su balta ar geltona. Tautinių spalvų su balta atsisakė, nes jos atėjo per Prūsiją, buvo pasirinkta su geltona. Tos spalvos kaip lietuvių žinomos ne nuo 1918, o nuo 1905, kai rusai sušvelnino spaudimą ir lietuviai jau galėjo kažkokias savas vėliavas turėti. O tai, kad kai Lietuva buvo išbraukta iš valstybių sąrašo, jaunų ir naujų valstybių tarpe paplito geltona, žalia, raudona, dar nepakankamas pagrindas atsisakyti istorinių mūsų nacionalinių spalvų.
Ne vien pas mus yra nesusipratimas su trispalve. Dabartinė Rusijos vėliava (balta, mėlyna ir raudona) daliai rusų irgi kelia nepasitenkinimą. Ypač gaunasi paradoksali situacija su gegužės 9-ąją, pergalės diena. Per antrąjį pasaulinį, arba didįjį tėvynės karą, kaip rusai vadina, su ta trispalve kovojo Vlasovo armija. Rusai, kurie kariavo vokiečių pusėje. Per pilietinį karą tas pats trikoloris buvo naudojamas baltagvardiečių. Net georgijaus juosta ir ta kelia prieštaravimus. Žodžiu nesusipratimų yra ne vien pas mus. Kad ir šventė Vasario 23-oji, armijos diena. Kokios dar armijos? Ten buvo Raudonosios Armijos, kuri egzistavo nuo 1918 iki 1946 metų, po to buvo pervadinta į TSRS ginkluotąsias pajėgas arba tiesiog į Tarybinę armiją. Jei prisikeltų koks raudonarmietis, žuvęs kokiais 1943 metais ir pamatytų, kokia vėliava šiandien plevėsuoja virš Kremliaus, greičiausiai pagalvotų, kad laimėjo Vlasovininkai.
oho, net video is ateities lietuvos idetas – juodaodziai liutuviai su trispalvemis. del ko jie ten nerimauja, negi juodaodis simasius nukele lenta juodaodziui vetrai
„juodaodžių valstybių“??? Nuo kada valstybės turi rasę???
Ganzos prekybinė sajunga visur pasižymėjo trispalvėmis, na kas yra įdomu tai ir Žemaitijos ir Danijos teritorijoje gyveno vendai :)… Venta, Venta, tu žemaičiui šventa 🙂
Mano motina, labai gerai menanti fašistinius Smetonos valdymo laikus, trispalvę vėliavą visada vadino teutininkų vėliava . Negaliu pasakyti kurių, bet ne dabartinių.
Taip išeina, kad Vokiečiai sudėliojo spalvas?
Greičiausiai per Vokietijos masonų rankas tas perėjo.