Lietuvoje praūžusios liūtys parodė, kad jūros lygio kilimas yra viena iš didėjančių XXI a. grėsmių pajūrio miestams. Klaipėda ir Palanga – du pagrindiniai Lietuvos pajūrio miestai – susiduria su vis didėjančia potvynių rizika. Žinoma, su šia rizika susiduria ir visas Šilutės kraštas, kuris pavasariais ar lietingą rudenį kenčia nuo potvynių. Tačiau kiek realiai turi pakilti Baltijos jūros lygis, kad Klaipėda ir Palanga atsidurtų po vandeniu?
Klaipėda: uostamiestis ant ribos
Klaipėdos miesto dalys, ypač senamiestis ir uosto teritorijos, yra vos 2–4 metrai virš dabartinio jūros lygio. Net ir 1–2 metrų pakilimas sukeltų pavojų: potvynius uoste, Danės upės prieplaukose, dalyje gyvenamųjų kvartalų.
Simuliacijų įrankiai, tokie kaip FloodMap.net, rodo, kad:
- Pakilus vandeniui +2 m: uostas, senamiestis ir pietinė miesto dalis atsidurtų po vandeniu.
- +4–5 m: čidelė dalis miesto, tame tarpe Smeltės ir Vitės rajonai, būtų apsemti.
- +8–10 m: beveik visa Klaipėda – ypač žemesnės vietovės – atsidurtų po vandeniu.
Palanga: žemas reljefas, didelė rizika
Palanga yra ypač žemo reljefo miestas. Daug vietovių siekia vos 2–5 metrus virš jūros lygio. Tad:
- +1–2 m pakilimas jau reikšmingai paveiktų pajūrio infrastruktūrą, Basanavičiaus gatvę, sanatorijas.
- +3–5 m: didelė miesto dalis būtų apsemta.
- +8 m ir daugiau: beveik visas miestas skęstų.
Ar tai realu?
Pagal dabartinius klimato modelius iki 2100 m. jūros lygis gali pakilti 0,5–1 metru. Ekstremaliuose scenarijuose (ledynų tirpimas, Golfo srovės silpnėjimas) galimas ir 2–3 metrų kilimas. Tačiau 5–10 metrų pakilimas būtų susijęs su globaliomis katastrofomis, vykstančiomis per šimtmečius.
Kaip tai stebėti?
Tokių įrankių kaip FloodMap.net dėka kiekvienas gali pasitikrinti, kaip atrodytų jūsų vietovė prie skirtingo jūros lygio. Nustatant +1 m, +3 m ar +5 m galima vizualiai pamatyti, kurios vietovės būtų apsemtos. Straipsnio paveikslėlyje pavaizduotas pajūris, jūros lygiui pakilus 6-7 metrus.
Reikia ruoštis?
Klaipėda ir Palanga – žemai įsikūrę miestai, kurie jau dabar turi ruoštis jūros lygio kilimo pasekmėms. Net jei visuotinis pakilimas bus tik 1 metras, potvynių rizika žymiai padidės. Iškritęs didesnis lietaus kiekis jau sukelia didelių problemų Klaipėdai, gatvės ir gyvenamieji rajonai paskęsta vandenyje. Kyla ir dar vienas klausimas tiems, kurie planuoja investuoti į nekilnojamąjį turtą pajūryje – ar verta tai daryti?
SN inf.

Kam čia šita žalia klimato kaitos propaganda? Joks jūros lygis nekyla, o liūtys būdavo ir anksčiau, ir užtvindavo miestas. Kodėl dabar miestas užtvinsta, kalta urbanizacija ir neįrengta ar neadekvati lietaus kanalizacija.
Aciu kad paraset sia pastaba.
(neturiu LT srifto)